Pasak leidinio, sąjungininkams žinoma, kad Rusija tiria svarbius povandeninius kabelius Arkties vandenyse. Tuo metu Svalbardo vietos valdžia investuoja į kritinę infrastruktūrą ir net yra parengusi evakuacijos planą.
Norvegija taip pat stiprina savo pajėgumus regione – investuoja į laivyną, perka fregatas ir povandeninius laivus, taip pat planuoja įsigyti tris naujus palydovus, kurie sustiprintų regiono stebėjimą.
Vis dėlto kol kas NATO nėra paskelbusi planų stiprinti karinių jūrų ar oro pajėgų buvimą aplink Svalbardo salas. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad dabartinės Aljanso priemonės gali būti nepakankamos Maskvai atgrasyti.
Svarsto, kodėl kaimynai garsiai kalba apie Rusijos grėsmę, o Lietuva tyli: vienas veiksmas būtinas
Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvik žurnalistams sakė, kad Rusija gali mėginti išprovokuoti konfliktą arba ieškoti būdų kurti hibridines grėsmes Arktyje.
Norvegija išaugusį Rusijos dėmesį Svalbardui vertina kaip vieną iš galimų hibridinių grėsmių požymių. Rusijos laivai į regioną plaukia reguliariai, o nuo praėjusių metų Svalbarde veikia Rusijos geografijos draugijos padalinys, kuriam vadovauja buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Šiemet Rusijos laivai Svalbardo regione taip pat išbandė povandeninį įrenginį, kuris, kaip teigiama, gali būti naudojamas povandeniniams kabeliams pažeisti. Norvegijos žvalgybos tarnybos yra perspėjusios, kad Kremlius „siekia išplėsti Rusijos galimybes vykdyti operacijas Svalbarde“.
Ekspertas: Rusija Svalbardą galėtų užimti gana lengva
Susiję straipsniai
Karališkosios Norvegijos jūrų akademijos dėstytojas Stale Ulriksenas teigė, kad Rusija galėtų „gana lengvai užimti Svalbardą“.
Kaip vieną iš galimų scenarijų jis nurodė specialiųjų pajėgų permetimą į salas ir oro uosto užėmimą.
Kitas galimas scenarijus, kurį aptarė Norvegijos Arkties universiteto Rusijos istorijos profesorius ir Svalbardo ekspertas Kari Miklebostas, – nepaprastosios padėties paskelbimas.
Pasak jo, Rusija galėtų paskelbti nepaprastąją padėtį, esą siekdama apsaugoti vietos gyventojus, ir į Svalbardą pasiųsti krizių valdymo pajėgas. Toks veiksmas, jo vertinimu, nebūtinai automatiškai sukeltų NATO kolektyvinės gynybos mechanizmo taikymą pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį.
Turi ypatingą statusą
Svalbardo archipelagas priklauso Norvegijai, tačiau turi ypatingą tarptautinį statusą. Per daugelį metų dėl šio regiono buvo sudarytos įvairios tarptautinės sutartys. Jos taip pat draudžia salose steigti karines bazes.
Artimiausia Rusijos karinė bazė yra maždaug už 1 tūkst. kilometrų, Kolos pusiasalyje. Čia taip pat dislokuota maždaug du trečdaliai Rusijos branduolinių povandeninių laivų.
K. Miklebosto teigimu, iš Kolos pusiasalio „Rusijos povandeniniai laivai gali patekti į Šiaurės Atlantą, pasislėpti dideliame gylyje ir kelti grėsmę NATO bei Jungtinėms Valstijoms“.
Svalbardo strateginė reikšmė susijusi ne tik su jo geografine padėtimi, bet ir su infrastruktūra bei prieiga prie Arkties vandenų. Dėl to Norvegija ir jos sąjungininkės vis daugiau dėmesio skiria regiono stebėjimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai.