„Esame Oleškose ir negalime iš čia išvykti. Badaujame. Šiuo metu neturiu visiškai nieko, ką galėčiau valgyti“, – žinute rašė moteris iš apsiausto miesto, laukianti, kol okupacinės pajėgos ją evakuos.
Ji rašė, kad prieš karą svėrė 110 kg, o dabar – vos 67 kg.
„Iš pradžių džiaugiausi (numetusi svorio – red. past.), bet dabar suprantu, kad be tinkamo, baltymų turinčio maisto mirsiu. Labai sunku. Namas, kuriame gyvenome praėjusią žiemą, taip pat buvo sugriautas ir sudegintas. Kaip ir mūsų pačių namai. Mes vis dar gyvi“, – tęsė moteris.
Kruvina rusų ataka Kyjive: apgadinti pastatai, sužeisti žmonės
Chersono srityje esantys Oleškai yra kitoje Dnipro upės pusėje, priešais Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Pasak su padėtimi mieste susipažinusių ukrainiečių, situacija ten virto „pragaru žemėje“.
Šį savaitgalį Chersono karinės valdžios institucijos, panaudodamos didelius dronus, į miestą ir aplinkines teritorijas iš oro numetė didelį kiekį skubiosios pagalbos maisto, vandens ir medicinos priemonių.
Susiję straipsniai
Chersono karinio gubernatoriaus biuras pranešė, kad į maždaug 100 vietų buvo numesta apie keturias tonas maisto, tačiau neaišku, kiek jo perėmė Rusijos kariuomenė.
„The Guardian“ peržiūrėtoje žinutėje vienas gyventojas parašė: „Baigiasi visos atsargos.“
„Prieš savaitę orkai (ukrainietiškas įžeidus terminas, vartojamas Rusijos kareiviams apibūdinti – red. past.) atėjo į žmonių kiemus ir iškasė visas bulves, svogūnus bei česnakus.
Jie atėmė visas maisto atsargas iš pagyvenusių moterų. Kai viena iš močiučių pradėjo šaukti, jie atsakė, kad tokie žmonės kaip ji, kurie „netrukus gyvens danguje“, turėtų išgyventi maitindamiesi vien vandeniu“, – rašė vienas gyventojas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga šią savaitę Niujorke vykusioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje prabilo apie Oleškų situaciją.
Jis perspėjo apie „humanitarinę katastrofą“ ir paragino nedelsiant evakuoti civilius, teigdamas, kad Rusija yra „vienintelė kliūtis“: „Rusija sąmoningai daro gyvenimą ten neįmanomą. Jie marina žmones badu.“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį mėnesį pripažino, kad Oleškose susiklostė „kritinė padėtis“, tačiau apkaltino Ukrainos pajėgas blokuojant humanitarines siuntas, skirtas miesto gyventojams.
Iki gegužės maisto atsargos dar pasiekdavo gyventojus mieste, kuriame kadaise gyveno 24 tūkst. žmonių.
Tačiau nuo gegužės, okupacinėms Rusijos pajėgoms plečiant minų laukus ir stiprinant dronų kontrolę, net ir nedidelis maisto tiekimas visiškai nutrūko.
Padėtį civiliams dar labiau apsunkina tai, kad itin sėkminga Ukrainos vasaros dronų kampanija prieš Rusijos aprūpinimo linijas sukėlė atsargų trūkumą įsiveržusių pajėgų fronto kariams.
Šie savo ruožtu vagia ir tą menką maisto kiekį, kurį Ukrainos civiliai dar sugebėjo išsaugoti.
Žinutėse, kuriomis su „The Guardian“ pasidalijo gyventojai, matyti, kad žmonės valgo vos vieną patiekalą per dieną, pavyzdžiui, sriubą be bulvių, gaminamą iš cukinijų, užaugintų ten, kur kadaise daugiabučių gėlių dėžėse augo gėlės.
Kartais į ją dar dedama prisirinktų portulakų – valgomų piktžolių.
„Mums baigiasi viskas. Iki rugpjūčio padėtis mums bus kritinė. O rudenį mes tikrai mirsime. Aš jau mirštu. Kiekvieną dieną darosi vis silpniau“, – dar vasarą rašė vienas gyventojas.
Rugsėjo 1-ąją į miestą vykstantis maisto konvojus buvo užpultas. Rusija dėl išpuolio apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o Kyjivas – rusų kareivius.
Žmonės guli gatvėse
Ukrainos pareigūnai teigia, kad bandymai dronais numesti maisto davinių mažai padėjo: Rusijos kariai siuntas pasisavina, o bent vienu atveju numatytas pagalbos gavėjas buvo suimtas.
Kalbėdamas apie savaitgalį vykdytą oro tiekimo operaciją, Chersono karinis gubernatorius Oleksandras Prokudinas ją pavadino iki šiol didžiausia tokio pobūdžio operacija.
„Rusijos okupacinės pajėgos trukdo teikti pagalbą civiliams gyventojams. Jos naikina transporto priemones, bandančias pristatyti humanitarines siuntas. Ir jos žudo žmones, bandančius atgabenti maisto bei vaistų. Jos taip pat blokuoja visas iniciatyvas ir susitarimus dėl žmonių evakuacijos iš Oleškų“, – kalbėjo jis.
Pasak Oleškų karinei administracijai vadovaujančios Tetianos Hasanenko, problemos iš tiesų prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, kai civiliams tapo vis sunkiau patekti į miestą iš Rusijos kontroliuojamos pusės.
„Minų laukų tankis tapo labai didelis. Nuo gruodžio maisto pristatymai tapo daug retesni, nes transporto priemonės užvažiuodavo ant minų, o į jas taikydavosi dronai. Atėjus žiemai, aprūpinti miestą maistu jau buvo labai sunku“, – „The Guardian“ sakė ji.
T. Hasanenko papasakojo apie atvejį, kai 74 metų vyras kasė purvu užlietą rūsį ir ieškojo ten laikomo maisto. Rūsys buvo užlietas po to, kai 2023 m. Rusija susprogdino Kachovkos užtvanką.
Vyras neleido kariams patekti į rūsį, kurį jis kasė, todėl, pasak jos, kariai jį nužudė.
„Kai kurie žmonės kasė šiuos rūsius ieškodami konservuotų ir marinuotų daržovių bei konservuotos mėsos, kurią žmonės buvo sukaupę žiemai“, – teigė ji.
Nepaisant siaubingų sąlygų mieste, Ukrainos pareigūnai mano, kad okupacinės pajėgos tyčia vilkina likusių civilių evakuaciją, siekdamos atgrasyti Ukrainą nuo kontratakos.
„Rusai bijo, kad puolimas [prieš Oleškus – red. past.] prasidės nuo Chersono miesto, todėl jie tiesiog laiko žmones, civilius, kaip gyvuosius skydus“, – kalbėjo T. Hasanenko.
Ji pridūrė, kad Oleškai – senas miestas, kuris per beveik tūkstantį metų nematė tokių „siaubingų sąlygų“, kaip dabar. „Mirusiųjų kūnai yra ne tik ligoninės rūsyje, bet ir visame mieste. Jie tiesiog guli, nes neįmanoma jų paimti. Dronai skraido nuolat, o tada kūnus ėda šunys“, – teigė ji.