Pasak jo, V. Putinui reikia keisti taktiką, nes Rusijos puolimas Donbase jau kelis mėnesius susiduria su rimtomis problemomis – patirdami milžiniškų nuostolių, okupantai praranda teritorijas Lymano kryptimi.
H. de Brettonas-Gordonas įvertino, kad Kremliui ima trūkti karių: darosi vis sunkiau pritraukti pakankamai savanorių „kontraktininkų“, kurie kompensuotų patiriamus nuostolius.
Pasak jo, teoriškai V. Putinas galėtų tiesiog paskelbti mobilizaciją, kuri suteiktų jam didžiulį skaičių naujų karių.
Rusijos žiaurumą patiriantys ukrainiečiai nusivylę: kirto Europai
Tačiau Kremlius supranta, kad dar viena plataus masto mobilizacija, galinti paveikti šimtus tūkstančių rusų, sukeltų politinį sprogimą.
Taigi V. Putinui reikia radikaliai pakeisti karinę padėtį, kol jis nebuvo priverstas priimti sprendimo, galinčio kelti grėsmę jo valdžiai.
Susiję straipsniai
Atsakymas į dilemą
Atrodo, kad V. Putinas mano radęs atsakymą į šią dilemą: jei Rusija negali nugalėti Ukrainos kariuomenės, šią žiemą ji bandys palaužti šalies žmones.
Tai – ne nauja taktika. „V. Putinas rėmė žiaurią Basharo al Assado kampaniją Sirijoje – ir ten savo akimis mačiau, kas nutinka, kai ligoninės, mokyklos ir gyvenamieji rajonai tampa Rusijos ugnies taikiniais.
Skaičiavimas buvo paprastas: nužudyti, sužeisti ir įbauginti pakankamai civilių – padaryti jų gyvenimą tokį pavojingą ir siaubingą, kad galiausiai jie pareikalautų iš savo vyriausybės nutraukti karą“, – nurodė H. de Brettonas-Gordonas.
„The Telegraph“ rašo, kad V. Putinas jau pasitelkė „Armagedonu“ pramintą generolą Sergejų Surovikiną, iki pamatų sunaikinusį Sirijos Alepo miestą, kad tą patį padarytų su Ukrainos sostine.
Kyjivas jau dabar patiria beveik nuolatines atakas: Rusijos raketos ir dronai smogia giliai į miestą, niokodami civilinę infrastruktūrą.
Akivaizdūs taikiniai – septyni tiltai per Dnieprą, kurie atlieka svarbaus kelių ir geležinkelių mazgo funkciją. „The Telegraph“ rašo, kad jei miestą pavyktų padalyti į dvi dalis, tai paralyžiuotų visą šiaurinę Ukrainos dalį.
Straipsnyje teigiama, kad tokie apšaudymai nėra žmogaus, besiruošiančio užbaigti karą, elgesys. Taip elgiasi tik diktatorius, ruošiantis savo visuomenę dar ilgesniam karui.
V. Putinas rado silpną vietą
Pasak H. de Brettono-Gordono, Ukrainos oro gynybos sistemų amunicijos atsargos patiria didžiulį spaudimą. Ypač trūksta aukščiausios klasės perėmimo raketų, tokių kaip amerikietiškosios „Patriot“ sistemos raketos.
Todėl Rusija, žinodama šį faktą, keičia savo taktiką – vis labiau peržengia karinių objektų ribas ir siekia išjungti infrastruktūrą, kuri leidžia Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams funkcionuoti.
Pasak analitiko, Kremliui žmogaus gyvybė yra pigi prekė. Rusijos gyventojų skaičius yra gerokai didesnis nei Ukrainos, o šalies ekonomika palaipsniui pertvarkoma į karo ekonomiką.
Todėl V. Putinas yra įsitikinęs, kad Rusija galės atlaikyti nuostolius ilgiau, nei Ukraina galės atlaikyti smūgius, ir ilgiau, nei Vakarų vyriausybės sugebės išlaikyti visuomenės bei politinę paramą.
„The Telegraph“ rašo, kad klausimas nėra tik, ar Ukraina sugebės išlaikyti Pokrovską ar Lymaną. Klausimas yra, ar Jungtinė Karalystė ir Europa turės pakankamai politinės ištvermės išlaikyti Ukrainą ant kojų kelerius metus į priekį.
H. de Brettono-Gordono nuomone, Vakarai turėtų smarkiai padidinti oro gynybos raketų, radarų, dronų ir elektroninės kovos sistemų tiekimą.
Tačiau be to, Ukrainos Vakarų sąjungininkai taip pat turėtų būti pasirengę svarstyti priemones, kurios vos prieš dvejus metus būtų atrodžiusios neįsivaizduojamos.
„Jeigu Rusija sąmoningai ir pramoniniu mastu atakuoja civilinę infrastruktūrą, NATO turėtų svarstyti, kaip jos didžiulė oro galia galėtų būti panaudota Ukrainos civiliams gyventojams ir kritinei infrastruktūrai apsaugoti – tiesiogiai neįsitraukiant į karą“, – rašo jis.
Parengta pagal „The Telegraph“ ir „unian“ inf.