Analitikai priminė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalio 12 d. pareiškė, jog Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis siekia paliaubų, kad galėtų atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, ir pridūrė, kad V. Zelenskis „nenusipelnė atokvėpio nuo karo“.
Tą pačią dieną Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius nesuinteresuotas pasiūlymu dėl 60 dienų paliaubų, kurios leistų Ukrainai surengti ir organizuoti rinkimus. Pasak D. Peskovo, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą pasirengęs suteikti Ukrainai vienos dienos pertrauką nuo smūgių, kad ši galėtų surengti rinkimus.
ISW analitikai pabrėžė, kad pasiūlymas nutraukti ugnį tik vienai dienai nėra rimtas ir iš esmės reiškia Kremliaus atsisakymą pritarti bet kokioms paliauboms, kurios leistų Ukrainai surengti teisėtus rinkimus.
„Kremliaus pareiškimai, susiję su naktį iš spalio 11-osios į 12-ąją surengtu smūgiu Ukrainos energetikos infrastruktūrai, patvirtina, kad paliaubų nėra ir kad Maskva atmetė pasiūlymo nutraukti ugnį sąlygas, kurias spalio 11 d. paskelbė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas. Kremlius nuolat atmeta kompromisinius pasiūlymus, kurie vienareikšmiškai nėra naudingi Rusijai, todėl tikėtina, kad Rusija nesutiks nutraukti smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai“, – teigiama ataskaitoje.
ISW taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos Valstybės Dūmos deputato, Rusijos ultranacionalistų pažiūrų ruporo, paramą Kremliaus sprendimui atmesti pasiūlymą dėl paliaubų energetikos sektoriuje. Šis pareigūnas atvirai pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms nėra pagrindinė pasaulinio dyzelino trūkumo priežastis.
Spalio 10 d. Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad „visi puikiai supranta“, jog pagrindinė pasaulinio dyzelino trūkumo priežastis yra karas Artimuosiuose Rytuose. Jis taip pat palankiai įvertino dalinį sankcijų Rusijos dyzelino eksportui sušvelninimą.
A. Žuravliovas bandymus vaizduoti Ukrainos smūgius kaip pasaulinio dyzelino trūkumo priežastį, nors, jo teigimu, taip nėra, pavadino „reikšminga Rusijos pergale“.
„Ši retorika atspindi tai, kad Kremlius tikisi ne ko nors kito, o visiškos Rusijos pergalės Ukrainoje ir nesutinka su jokiais kompromisais siekiant šio tikslo“, – pabrėžė analitikai.
Pranešama apie JAV ir Rusijos susitarimą
Kaip skelbė UNIAN, D. Trumpas paskelbė apie susitarimą su V. Putinu, pagal kurį Rusija turėtų nedelsdama pateikti daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino JAV ir pasaulio rinkoms, dar 500 tūkst. tonų – lapkritį, o vėliau pristatyti 1 mln. tonų.
Pagal šį susitarimą JAV finansų departamentas išdavė laikiną licenciją, leidžiančią pirkti rusišką dyzeliną, įskaitant jo importą į JAV, iki 2027 m. balandžio 7 d.
D. Trumpas apkaltino Europą tuo, kad ji perka didelius kiekius rusiško kuro. Šie kaltinimai nuskambėjo po kritikos dėl jo susitarimo su Kremliaus vadovu V. Putinu dėl dyzelino tiekimo.
Toks sprendimas nutraukė kelis mėnesius trukusį Vašingtono ir Europos sostinių sutarimą, kad geriausias būdas priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo yra ilgalaikis ekonominis spaudimas Rusijai.
JAV prezidentas taip pat susiduria su rinkėjų spaudimu dėl degalų kainų artėjant rinkimams. Dyzelino kainos išaugo maždaug 70 proc. nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo karą su Iranu.
Žiniasklaida praneša, kad Baltieji rūmai, siekdami sustabdyti Ukrainos karinę kampaniją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, grasino Europos pareigūnams nutraukti programą, pagal kurią Ukrainos sąjungininkės gali įsigyti gyvybiškai svarbios JAV ginkluotės ir perduoti ją Kyjivui.