Po nepavykusio išpuolio Vokietijos vyriausybė sulaukė Maskvos grasinimų, kad Leipcigas nėra paskutinis taikinys, rodo žvalgybos tarnybų turima informacija. Rusijos diversijų kampanija suaktyvėjo tuo metu, kai Rusijos kariuomenė nepasiekė reikšmingos pažangos Ukrainoje, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis intensyviau smogė taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
WSJ cituojami pareigūnai teigė, kad vasarą Maskvoje augo nepasitenkinimas, nes nei kovos veiksmams sausumoje, nei deryboms su Vašingtonu nepavyko priversti Ukrainos sutikti su V. Putino siekiamomis nuolaidomis. Buvęs JAV prezidento George'o Busho administracijos Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Thomas Grahamas, dalyvaujantis neoficialiose derybose su Kremliumi, pareiškė, kad Maskvos lūkesčiai taip pat nepasiteisino santykių su JAV srityje.
„Kremlius nusivylęs, kad derybos su JAV neatnešė greito santykių atkūrimo, kurio ten tikėtasi“, – sakė T. Grahamas.
K. Kallas užsiminė, ką žvalgybos duomenys rodo apie Rusijos planus: „Turime išlikti būdrūs“
Leidinio duomenimis, rugpjūčio 4 dieną surengtas išpuolis Leipcige buvo dalis platesnės operacijos, per kurią visoje Europoje siekta paskirstyti agentus, sprogmenis ir ginklus. Operacijos tikslas buvo smogti objektams, naudojamiems Ukrainai remti, ir sukelti chaosą, kuris galėtų sustiprinti politinį pasipriešinimą karinės pagalbos Kyjivui teikimui Europos valstybėse.
WSJ paskelbė ir daugiau šios operacijos detalių. Vokietijos tyrėjai mano, kad buvęs Rusijos karininkas Olegas Levuškinas, užverbuotas Rusijos karinės žvalgybos (GRU) ir koordinavęs operaciją Leipcige, vadovavo keliems Baltarusijos agentams, kurie per sieną gabeno sprogmenis, rinko dronus ir paruošė juos išpuoliui.
Šis tinklas Serbiją naudojo kaip logistikos centrą dronams ir sprogstamiesiems įtaisams į Vokietiją gabenti. Kaip rašo WSJ, karinės paskirties sprogstamoji medžiaga „Semtex“ buvo įvežama sandariose konservų skardinėse, kuriose buvo įrengti detonatoriai.
Tyrėjų teigimu, prie šių įtaisų pritvirtintos plieninės plokštelės pavertė juos skeveldrinėmis bombomis. Vėliau Serbijos valdžia sulaikė septynis įtariamuosius, tarp jų – dvigubą Rusijos ir Serbijos pilietybę turintį asmenį; jie kaltinami priklausymu organizuotai grupuotei, kuri pirko ir laikė sprogmenis bei dronus prieš išsiunčiant juos į Europos Sąjungą.
Susiję straipsniai
Likus dviem dienoms iki išpuolio Leipcige, O. Levuškinas ir bent vienas jo bendrininkas iš Baltarusijos išskrido iš Vokietijos į Serbiją, o iš ten – į Rusiją. Po nepavykusios atakos Kremliaus atstovas, palaikęs neoficialų ryšių kanalą su Vokietijos vyriausybe, susisiekė su savo kolega Berlyne ir perspėjo, kad Leipcigas nėra paskutinis taikinys, pranešė pokalbio turinį žinantys pareigūnai.
Po incidento Leipcige diversijų kitose Europos valstybėse smarkiai padaugėjo. Rugpjūtį Estijoje ir Lenkijoje buvo padegtos bepiločių orlaivių gamybos įmonės, o tą patį mėnesį Slovakijos valdžia pranešė užkirtusi kelią panašios gamyklos padegimui.
Pastarosiomis savaitėmis Lenkija, Lietuva ir Bulgarija pranešė apie diversinius išpuolius prieš antžemines „Starlink“ stotis. Be to, Juodojoje jūroje, prie Bulgarijos ir Rumunijos krantų, įvyko virtinė dronų atakų prieš krovininius laivus.
Rugpjūčio pabaigoje, po vizito Maskvoje, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Ratcliffe'as perspėjo kolegas iš Europos žvalgybos tarnybų ir kai kuriuos politinius lyderius, kad Maskva stiprina diversinę veiklą prieš jų valstybes. Apie šį perspėjimą pranešė su situacija susipažinę šaltiniai.
Vakarų pareigūnų teigimu, Maskvos diversijas koordinuoja Rusijos karinės žvalgybos Specialiųjų užduočių departamentas, įkurtas po invazijos į Ukrainą pradžios. Jam vadovauja generolas pulkininkas Andrejus Averjanovas, o Vakarų žvalgybos tarnybos nustatė, kad už išpuolio Leipcige stovėjo vienas iš šio padalinio vadovų – pulkininkas Denisas Smoljaninovas.
Žiniasklaida: Vokietijos Bundesveras įžvelgia tiesioginę Rusijos diversijų grėsmę sau
Vokietijos kariuomenė (Bundesveras), anot žiniasklaidos, įžvelgia tiesioginę galimų Rusijos diversijų grėsmę sau. Vidaus dokumente, kurį trečiadienį citavo laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, ši grėsmė pirmą kartą įvertinta kaip „reikšminga“. Tai antra aukščiausia ginkluotųjų pajėgų grėsmės kategorija.
Dokumente nurodoma į kelis pastaruoju metu aptiktus dronus. Be kita ko, paminėtas nepavykęs išpuolis rugpjūtį Leipcigo/Halės oro uoste bei atvejis, kai dronas buvo rastas netoli karinių oro pajėgų bazės Vunstorfe. Pastarasis dronas esą galėjo būti panaudotas prieš Bundesvero orlaivius. Įtariama, kad Leipcige Rusija mėgino atakuoti ten stovėjusius Ukrainos transporto lėktuvus.
„Šie incidentai rodo, kad Rusija jau kurį laiką beveik neabejotinai turi pajėgumų, o dabar – labai tikėtina – yra ir labiau pasiryžusi imtis veiksmų prieš Bundesvero pajėgas ir objektus, taip pat prieš partnerius, tokius kaip Ukraina Vokietijoje“, – teigiama analizėje, kuria remiasi „Süddeutsche Zeitung“.
Tikslas, „labai tikėtina, yra susilpninti Vokietijos politinę ir visuomeninę paramą Ukrainai“.
Panaudodama dronus kaip kinetinio poveikio priemonę, Rusija peržengė „iki šiol numatytą raudonąją liniją“ – tai rodo ketinimą rengti išpuolius prieš Vokietiją ir Bundesverą, galinčius padaryti fizinės žalos ar net sukelti žmonių žūtį.
Ypač Vunstorfo atveju „labai tikėtina, kad tiesioginis taikinys buvo Bundesveras“.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris jau spalio pradžioje kalbėjo apie „smurtinį konfliktą su Rusija“, kuriame yra atsidūrusi Vokietija.