„Ne derybos, o kapituliacija“: D. Trumpas jau turi planą dėl Ukrainos (6)

Publikacijoje teigiama, kad Ukrainos ateitį gali nulemti trys dideli įvykiai už Atlanto.

Pirmasis iš jų – lapkritį vyksiantys JAV vidurio kadencijos rinkimai. Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad iki naujo Kongreso darbo pradžios D. Trumpas gali dar labiau nusisukti nuo Ukrainos.

Antrasis įvykis – siūlomas JAV prezidento D. Trumpo, Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo viršūnių susitikimas. Jame, nedalyvaujant Ukrainos atstovams, būtų bandoma aptarta karo Ukrainoje pabaiga.

Galiausiai, Kyjivui nerimą kelia gruodžio viduryje D. Trumpo golfo kurorte netoli Majamio planuojamas surengti G20 viršūnių susitikimas, kuriame JAV prezidento įsivaizdavimu, Rusija ir Ukraina galėtų pasirašyti taikos susitarimą.

D. Trumpas pastaruoju metu vėl sutelkė dėmesį į karo Ukrainoje sprendimą, iš dalies siekdamas sumažinti degalų kainas. Tačiau jo pasirinktas būdas siekti taikos spalį sukėlė nemalonią staigmeną net jo bendrapartiečiams respublikonams.

„Pirmą kartą JAV istorijoje prezidentas stojo tradicinio priešininko – Rusijos – pusėn, nusisukdamas nuo demokratinės valstybės, kuri ne tik kovoja už savo išlikimą, bet ir saugo nuo platesnio karo“, – rašo leidinys.

Atrodo, kad D. Trumpas savo pyktį nukreipė į Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jis kaltina šias atakas dėl kylančių energijos kainų, ignoruodamas tikrąją problemą – Irano galimybę uždaryti Hormūzo sąsiaurį.

Trys artimi D. Trumpo aplinkos žmonės „The Atlantic“ pasakojo, kad JAV prezidentas mano, jog Ukrainos atakomis prieš naftos perdirbimo gamyklas iš dalies siekiama pakenkti respublikonų galimybėms laimėti kitą mėnesį vyksiančius rinkimus ir kartu susilpninti patį D. Trumpą.

Todėl pastaruoju metu D. Trumpo patarėjai pagrasino sustabdyti ginklų pardavimą. Kai kurie JAV prezidento aplinkos žmonės siūlė, kad Vašingtonas žengtų dar toliau - visiškai nutrauktų žvalgybos informacijos teikimą Ukrainai.

Buvęs Billo Clintono ir Baracko Obamos administracijų pareigūnas Michaelas Fromanas „The Atlantic“ paaiškino, kad nutraukus ginklų tiekimą ar žvalgybos informacijos teikimą Kyjivui karas iš tikrųjų galėtų užsitęsti.

Pasak jo, tai „susilpnintų Ukrainos pozicijas prie derybų stalo ir sumažintų tikimybę, kad Rusija norės derėtis dėl bet kurio iš pagrindinių neišspręstų klausimų“.

Artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams prognozuojama, kad Demokratų partija perims Atstovų Rūmų kontrolę, o Senato rezultatai bus nulemti „metant monetą“ – abiejų partijų šansai yra apyligiai.

Publikacijoje teigiama, kad Demokratų pergalė tikriausiai būtų naudinga Ukrainai. Pasak kai kurių optimistiškai nusiteikusių V. Zelenskio aplinkos žmonių, tokiu atveju D. Trumpas būtų priverstas daugiau dėmesio skirti vidaus politikai.

Tačiau įmanomas ir blogesnis scenarijus. Istoriškai prezidentai, neturintys juos palaikančio Kongreso, dažnai dar labiau atsigręžia į užsienio politiką, kuriai vykdyti reikia mažiau įstatymų leidėjų paramos.

Be to, iki naujojo Kongreso darbo pradžios dar liko du mėnesiai, per kuriuos D. Trumpas galės veikti be naujojo politinių jėgų pasiskirstymo apribojimų. Todėl jis gali būti paskatintas pasinaudoti savo galiomis dar iki respublikonų pralaimėjimo.

„Jis bet kurią akimirką gali nukreipti dėmesį kitur. Tačiau dabar jis įsiutęs ant Ukrainos ir nori, kad V. Zelenskis pasitrauktų“, – sakė vienas neoficialus D. Trumpo sąjungininkas.

V. Putinui atšventus savo gimtadienį, D. Trumpas, nepaisydamas patarėjų raginimų, pasveikino Rusijos vadovą gimtadienio progą. Per tą patį pokalbį abu lyderiai žengė dar vieną žingsnį – susitarė dėl rusiško dyzelino į JAV rinką.

V. Putinas vėliau pasiūlė ir ambicingesnę idėją – lapkričio viduryje Kinijoje vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo kuluaruose surengti trišales Rusijos, JAV ir Kinijos derybas.

D. Trumpas jau pareiškė neatmetantis galimybės dalyvauti susitikime, kuriame viena iš temų būtų karo Ukrainoje užbaigimas. Kyjivo delegacija šiose derybose nedalyvautų.

„Nenuostabu, kad D. Trumpą ši idėja vilioja. Jo nuolankumą V. Putinui pranoksta nebent pagarba Xi, kurį praėjusį mėnesį jis iškilmingai priėmė Baltuosiuose rūmuose.

Anksčiau D. Trumpas domėjosi galimybe trims valstybėms – Kinijai, Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms – pasidalyti pasaulį įtakos sferomis, nors šiuo metu Maskvos tarptautinė įtaka nė iš tolo neprilygsta Vašingtono ar Pekino galiai.

Mintis, kad du autoritariniai lyderiai ir jų gerbėjas mėgintų pasidalyti suverenias valstybes, sukėlė nerimą didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje. Kyjivas kėlė klausimą: kaip galima spręsti Ukrainos ateitį nedalyvaujant pačiai Ukrainai?“ – rašoma publikacijoje.

„The Atlantic“ kalbintas Ukrainos pareigūnas, panoręs likti anonimu, teigė, kad sunku nesijausti nustumtam į šalį, kai sprendimai priimami nedalyvaujant Kyjivui.

Kai kurie D. Trumpo aplinkos žmonės palaikė šią idėją, menkindami Ukrainą ir vaizduodami ją kaip korumpuotą, nuo kitų priklausomą užkampio valstybę. Panašų požiūrį, pasak leidinio, išreiškia ir V. Putinas.

„The Atlantic“ teigimu, daugelis D. Trumpo aplinkos žmonių nejaučia užuojautos Ukrainai, o karą vertina kaip kliūtį būsimiems verslo sandoriams su Rusija, kurie galėtų būti naudingi ir prezidento aplinkai.

„Baiminamės, kad jie į tai žiūri kaip į naująją Jaltos konferenciją, kurioje pasaulis būtų padalytas į įtakos sferas“, – „The Atlantic“ sakė kitas Ukrainos pareigūnas.

Publikacijoje rašoma, kad D. Trumpas norėtų, jog tam tikras Rusijos ir Ukrainos susitarimas būtų pasiektas gruodį per G20 viršūnių susitikimą, kuris vyktų viename iš JAV prezidentui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.

„Prezidentas įsivaizduoja stovintis tarp V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kai šie pasirašo taikos susitarimą, net jei tam tektų priversti Ukrainą nusileisti“, – rašo leidinys.

Tai būtų pirmas kartas nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, kai V. Putinas dalyvautų daugiašaliame susitikime Vakarų valstybėje.

V. Putinas savo dalyvavimo dar nepatvirtino. Tačiau jei Rusijos vadovas atvyktų, tai dar labiau padėtų jam atsikratyti tarptautinio atstumtojo statuso.

Tuo metu V. Zelenskis, jau patvirtinęs, kad dalyvaus G20 susitikime, aiškiai pareiškė esąs pasirengęs sėsti prie derybų stalo su V. Putinu bet kurioje vietoje, jei tik tai padėtų pasiekti susitarimą ir užbaigti karą.

„Jeigu per ateinančias aštuonias savaites D. Trumpui pavyks įgyvendinti savo planą, tai gali būti ne derybos, o kapituliacija“, – apibendrina „The Atlantic“.