Leidinio teigimu, tokiomis aplinkybėmis Rusija ėmėsi vadinamosios rokiruotės strategijos, pasiskolintos iš šachmatų. Ji apima pajėgų ir išteklių perskirstymą, siekiant sustiprinti valstybės strateginę padėtį.
Pasak leidinio, Kremlius dabar laiko Europą strategine priešininke dėl visame žemyne vykstančios karinės modernizacijos.
Tradicinį Rusijos požiūrį, grindžiamą branduoliniu šantažu, keičia nauja strategija, paremta modernių konvencinių ginklų sistemų naudojimu prieš Europą.
Nė žodžio apie Rusijos karo nusikaltimus – D. Trumpas reiškia ultimatumą V. Zelenskiui: turi norėti
Leidinyje pažymima, kad pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo Rusija pakeitė savo pagrindinę geopolitinę konkurentę.
Dabar Europos šalys yra pagrindinis Ukrainos karinio potencialo, politinės valios ir strateginio stabilumo šaltinis.
Susiję straipsniai
Tokiomis aplinkybėmis Maskva priversta nukreipti spaudimą į Europą – jos politinį elitą, sprendimų priėmimo centrus ir kritinę infrastruktūrą.
Tam pasitelkiama taktika, vadinama „atgrasymo baime“. Ekspertų teigimu, taip Rusija siekia atkurti patikimą atgrasymą ir užsitikrinti palankesnes sąlygas ilgalaikei konkurencijai su Vakarais, kurios dėmesio centre dabar atsidūrė Europa.
Anksčiau, kaip pažymi leidinys, Rusija Europą laikė savotiška Amerikos karių „automobilių stovėjimo aikštele“. Tačiau šis požiūris dabar keičiasi.
Atsižvelgdamas į tai, Vašingtonas turėtų būti pasirengęs, kad intensyvėjančios pastangos užbaigti karą Ukrainoje gali sutapti su didėjančia grėsme Europos saugumui. Gilėjant abipusiam nepasitikėjimui, didėja ir netyčinės Rusijos bei Europos eskalacijos pavojus.
„Paradoksalu, tačiau tokia dinamika gali susiklostyti būtent tuo metu, kai visos pusės, įskaitant Kremlių, ieško išeičių iš susidariusios padėties.
Tiek Europa, tiek Rusija rizikuoja peržengti „prievartinio spaudimo lūžio tašką“, už kurio bet kokios papildomos grasinimų jėga priemonės ar realus jos panaudojimas gali lemti tolesnį karo išplitimą“, – pažymi leidinys.