Abu diplomatai kalbėjo su sąlyga, kad jų vardai ir pavardės nebus minimi, nes neturėjo įgaliojimų komentuoti jautrių perspėjimų, kuriuos perdavė JAV diplomatai ir gynybos pareigūnai.
Diplomatai pabrėžė, kad prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl naujų smūgių Iranui. Vis dėlto prezidentas ne kartą pareiškė svarstantis galimybę nurodyti po lapkričio 3 d. JAV vyksiančių svarbių rinkimų atnaujinti karinius veiksmus.
Šie grasinimai ir nauji JAV raginimai sąjungininkams pasirengti galimiems atsakomiesiems smūgiams verčia regioną būdrauti dėl galimo didelio masto karinių operacijų atnaujinimo artimiausiu metu.
D. Trumpas neatmeta tolesnių veiksmų prieš Iraną: „Mūsų padėtis labai gera“
Baltieji rūmai ir JAV pareigūnai komentuoti šią informaciją atsisakė.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Teheranas, „siekdamas sėkmės, ir toliau suteikia diplomatijai galimybę“ ir su tarpininkais aptaria praėjusį mėnesį pateikto pasiūlymo nuostatas. D. Trumpas šį pasiūlymą iškart atmetė, tačiau Iranas vis dar siekia, kad juo būtų remiamasi grįžtant prie paliaubų.
Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministerija paragino šalis „elgtis išmintingai ir ieškoti politinių sprendimų, kurie padėtų sumažinti įtampą“ ir užkirsti kelią didelio masto karinių veiksmų atnaujinimui vasario pabaigoje prasidėjusiame kare.
Pasak diplomatų, JAV informavo regiono sąjungininkus, kad naujas karinių veiksmų etapas galėtų trukti kelias dienas, tačiau regiono pareigūnai rengiasi galimiems Irano ir jo remiamų grupuočių atsakomiesiems išpuoliams, dėl kurių kovos galėtų užsitęsti dar ilgiau.
Susiję straipsniai
JAV pareigūnai taip pat paragino sąjungininkus imtis atsargumo priemonių, numatydami, kad Iranas gali surengti atsakomuosius smūgius energetikos objektams ir kitai ypatingos svarbos infrastruktūrai.
Neaišku, kada JAV kariuomenė būtų pasirengusi atnaujinti smūgius
Nors JAV smūgiai Iranui liovėsi rugsėjo pradžioje, padėtis Artimuosiuose Rytuose tapo sudėtingesnė.
Konfliktas išplito – Irano remiami husių sukilėliai ėmė rengti išpuolius prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą ir oro uostus, o Saudo Arabijos vadovaujama koalicija į juos atsakė atakomis husių kontroliuojamose Jemene teritorijose, per kurias žuvo žmonių.
Laikraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, kad Persijos įlankos šalys buvo informuotos apie būtinybę pasirengti galimam JAV karinių veiksmų eskalavimui.
Kol kas neaišku, kaip greitai po rinkimų JAV kariuomenė būtų pasirengusi atnaujinti smūgius.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Pentagonas iš San Diego į Persijos įlanką pasiuntė lėktuvnešį „USS Theodore Roosevelt“ ir kelis desantinius laivus su jūrų pėstininkais – iš viso apie 9 tūkst. karių, siekdamas sustiprinti JAV karines pajėgas regione.
Tuomet vienas JAV pareigūnas sakė, kad dėl to regione galėtų būti sutelkta neįprastai daug karinio jūrų laivyno pajėgų – daugiau kaip 20 tūkst. jūreivių ir jūrų pėstininkų bei šimtai orlaivių. Per pastaruosius du dešimtmečius taip yra nutikę vos keletą kartų. Balandį JAV karinis jūrų laivynas pirmą kartą nuo 2003 m. Artimuosiuose Rytuose vienu metu buvo dislokavęs tris lėktuvnešių smogiamąsias grupes.
Trečiadienį vakare pasirodė pranešimų, kad gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas atleido aukščiausio rango Pentagono karinio planavimo pareigūną. Pasak vieno nežinomu likti pageidavusio gynybos pareigūno, sausumos pajėgų generolas leitenantas Brettas Sylvia buvo atleistas iš Jungtinio štabų vadų komiteto strategijos, planavimo ir politikos vadovo pareigų. Pareigūnas teigė, kad jo įpėdinis kol kas nepaskirtas, o atleidimo priežastis nenurodyta.
Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio respublikonų rinkimų kampanijai prieš lapkričio 3 d. rinkimus skyręs D. Trumpas vengė aiškiai pasakyti, kokių tolesnių veiksmų ketina imtis Irano atžvilgiu.
Karas tapo didele našta respublikonų kandidatams, mėginantiems pelnyti rinkėjų, pavargusių nuo augančių benzino kainų, palankumą. Dėl karo pabrangus degalams, kainos išaugo beveik visuose pasaulio ekonomikos sektoriuose.
Naujausiais Pentagono Kongresui pateiktais skaičiavimais, karas su Iranu JAV mokesčių mokėtojams jau kainavo 47,1 mlrd. dolerių.
Agituodamas už respublikonus D. Trumpas nuolat tikino rinkėjus, kad karas netrukus baigsis, tačiau kartu grasino po rinkimų surengti naują bombardavimo kampaniją.
Antradienį per rinkimų kampanijos renginį Teksaso valstijos Laboko mieste D. Trumpas pareiškė, kad aštuonis mėnesius trunkantis konfliktas galėtų galutinai baigtis „po poros savaičių, jei neprieštaraujate“.
„Kažkas manęs anksčiau paklausė, kada baigsis karas Irane, – toje pačioje kalboje sakė D. Trumpas. – Atsakiau: „Kai tik panorėsiu, kad jis baigtųsi.“ Tai įvyks labai greitai, tačiau turime jį užbaigti tinkamai, visiškai ir galutinai – turi būti aiškiai pareikšta, kad jie niekada neturės branduolinio ginklo.“
D. Trumpas galbūt planuoja po rinkimų tęsti karinius veiksmus, tačiau regione nerimaujama, kad Teheranas dar iki jų gali imtis provokuojamų veiksmų, ypač jei manys, kad JAV smūgiai neišvengiami, sakė griežtos politikos Irano atžvilgiu šalininku laikomo Vašingtono analitinio centro „Foundation for Defense of Democracies“ vykdomasis direktorius Jonathanas Schanzeris.
„Kodėl jie turėtų laukti, kol čia pasibaigs rinkimai, (...) jei galėtų patys pradėti veiksmus ir galbūt įgyti pranašumą?“ – sakė jis.