Mainais už smūgių nutraukimą Kyjivas tikėjosi Vašingtono nuolaidų, tačiau JAV jų nesuteikė.
Leidinio duomenimis, sprendimas faktiškai sustabdyti kampaniją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas įsigaliojo praėjusią savaitę, kai Kyjivo ir Vašingtono santykiai smarkiai paaštrėjo.
Kelios dienos prieš tai D. Trumpas paragino nušalinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Be to, Elono Musko bendrovė „SpaceX“ apribojo Ukrainai galimybę naudotis palydoviniu internetu „Starlink“.
L. Kojala – apie neišspręstą ginčą, Rusijos teritorinius užmojus ir blefavimą Artimųjų Rytų korta
Du su situacija susipažinę Ukrainos pareigūnai WSJ sakė, kad spalio viduryje už tolimojo nuotolio smūgius atsakingiems daliniams buvo pranešta, jog kampanija faktiškai stabdoma. Jau pradėtas operacijas jiems liepta užbaigti.
V. Zelenskis: įsakymo nesmūgiuoti nėra
Šaltinių teigimu, Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Chmara informavo V. Zelenskį, kad dėl sudėtingos diplomatinės padėties kariuomenė nusprendė laikinai susilaikyti nuo smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Prezidentas tam pritarė, bet pabrėžė, kad prireikus kariai gali vėl atakuoti šiuos objektus.
Viešai V. Zelenskis neigė, kad Ukrainos daliniai gavo įsakymą nesmūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Susiję straipsniai
„Mūsų vyrai šiomis dienomis stengėsi veikti kiek atsargiau. Tačiau įsakymo nesmūgiuoti naftos perdirbimo gamykloms jie neturi“, – antradienį Kyjive žurnalistams sakė prezidentas.
Pasak jo, Ukrainos bepiločių orlaivių daliniai šiuo metu atakuoja įvairius taikinius Rusijos teritorijoje.
J. Kushneris reikalavo 30 dienų pertraukos
WSJ rašo, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas vis labiau spaudė Ukrainos prezidentą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Amerikos lyderis kaltino Ukrainą dėl kylančių pasaulinių degalų kainų. Tiesa, energetikos rinkos ekspertai šį brangimą daugiausia siejo su JAV ir Irano karu.
Smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai klausimą kėlė ir JAV specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris. Spalio 20 d. Osle per susitikimą su V. Zelenskiu jis pakartojo D. Trumpo reikalavimą nutraukti tokias atakas. Dviejų JAV pareigūnų teigimu, pokalbis buvo itin įtemptas.
Dėl ligos prie susitikimo nuotoliu prisijungęs J. Kushneris Ukrainos prezidentui pareiškė, kad šis privalo sustabdyti smūgius. Jo argumentas buvo toks: jis ir kitas JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas, tarpininkaudami derybose su Maskva, skiria daug laiko ir pastangų, be to, sudegina daug lėktuvų kuro.
Vienas amerikiečių pareigūnas pažymėjo, kad 30 dienų pertrauka būtų būdas Ukrainai padėkoti už šias pastangas.
Pertrauką patarė ir europiečiai
WSJ duomenimis, ir Europos partneriai ragino V. Zelenskį atsižvelgti į tai, kad prieš JAV tarpinius rinkimus energijos kainos yra politiškai itin jautri tema.
Kai kurie artimiausi Kyjivo sąjungininkai Europoje nerimavo dėl aštrėjančios D. Trumpo ir V. Zelenskio retorikos bei „Starlink“ trikdžių. Todėl jie patarė Ukrainos prezidentui iki rinkimų JAV laikinai susilaikyti nuo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Vis dėlto Ukrainos ir Europos pareigūnai situaciją apibūdino kaip sudėtingesnę, nei ją pateikia amerikiečiai.
Kyjivas norėjo kažko mainais
Leidinio žiniomis, per pastaruosius pokalbius su D. Trumpu V. Zelenskis pabrėžė, kad už atakų nutraukimą Ukraina norėtų ką nors gauti mainais.
Vienas Kyjivui priimtinų variantų buvo abipusės energetinės paliaubos, pagal kurias ir Rusija liautųsi smūgiavusi Ukrainos elektrinėms.
Ukrainos prezidentas taip pat svarstė dar du variantus. Pirmasis buvo gauti papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“ energetikos infrastruktūrai apsaugoti. Antrasis buvo gauti leidimą naudotis „Starlink“ Rusijos teritorijoje ir taip naikinti Rusijos raketų paleidimo įrenginius.
Tačiau nė vienas šių pasiūlymų toliau nepasistūmėjo.
Paskutiniai smūgiai
Spalio 20 d. Ukraina atakavo naftos perpumpavimo stotį ant naftotiekio „Družba“ Rusijos Tambovo srityje. Pirminio pranešimo paskelbimo metu tai buvo paskutinė žinoma ataka prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.
Ankstesnėmis dienomis Ukrainos pajėgos smogė naftos objektams Sankt Peterburge, naftos perdirbimo gamyklai Riazanės srityje ir didelei dujų įmonei Sibire esančiame Surgute.
Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas siekiama sumažinti Maskvos naftos pajamas, iš kurių finansuojamas karas prieš Ukrainą. Kyjive baiminamasi, kad nutraukus tokias atakas Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galės toliau tęsti karą.