Ketvirtadienį Maskvoje kalbėdamasis su žurnalistais V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi galimam konfliktui, tačiau tebėra atvira diplomatinių santykių su Europos valstybėmis atkūrimui.
Šis perspėjimas nuskambėjo po neįprasto diplomatinio kontakto su Suomija ir Norvegija, kurių lyderiai šios savaitės pradžioje tiesiogiai kalbėjosi su V. Putinu apie karą Ukrainoje ir galimybes atnaujinti derybas.
Kodėl Baltijos jūra buvo palyginta su Hormuzo sąsiauriu
Iš V. Putino lūpų – įspėjimų lavina Europai: „Laimėtojų nebus“
V. Putino perspėjimas buvo susijęs su laivybos Baltijos jūroje – Rusijai ir kelioms Europos valstybėms strategiškai svarbiame vandens kelyje – sutrikdymo rizika.
Kalbėdamas apie JAV ir Irano konflikto metu Hormuzo sąsiauryje susidariusią įtampą, V. Putinas klausė, ar Europos vyriausybės norėtų rizikuoti panašia konfrontacija Šiaurės Europoje.
„Ar kas nors nori tokios pačios padėties Baltijos jūroje kaip Persijos įlankoje ar Hormuzo sąsiauryje?“ – klausė jis ir perspėjo, kad Maskva reaguotų į jai mestus iššūkius.
Šiuo palyginimu laivybos saugumo klausimą jis susiejo su platesniu perspėjimu dėl blogėjančių Rusijos ir Europos santykių.
Susiję straipsniai
Rusija pasirengusi konfliktui, bet siekia dialogo
V. Putinas taip pat kalbėjo apie tiesioginės konfrontacijos su Europos valstybėmis galimybę ir pareiškė, kad Rusija tokiam scenarijui pasirengusi, tačiau jo nesiekia.
„Esame pasirengę, tačiau karo su Europa nenorime“, – sakė jis.
Jis perspėjo, kad konfliktui peržengus tam tikrą ribą visos pusės susidurtų su skaudžiomis pasekmėmis ir nė viena valstybė nelaimėtų, pareikšdamas, kad tokiu atveju „nugalėtojų apskritai nebus“.
Kartu Rusijos prezidentas išreiškė pritarimą pastangoms atkurti diplomatinius ryšius su Europos vyriausybėmis – tiek daugiašaliu formatu, tiek palaikant tiesioginius dvišalius kontaktus.
Šiuos pareiškimus jis išsakė po Maskvoje surengto Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo.