Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „The Wall Street Journal“.
Birželį aukšto rango kariuomenės vadai ir NATO valstybių atstovai susirinko į pirmąjį Aljanso istorijoje tolimojo nuotolio smūgių simpoziumą (ang. „Deep Strike Symposium“). Renginį organizavo NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichius.
Susitikimo metu buvo aptarti nauji Europos teritorijos gynybos būdai, taip pat surengtos karinės pratybos, kurių scenarijus buvo galimas karinis susidūrimas su Rusija.
NATO kariai Latvijoje ruošiasi realioms sąlygoms: pratybose įtrauktos ir civilinės teritorijos
Dešimtmečius Europos gynyba daugiausia buvo grindžiama priešo atgrasymu ir jo puolimo stabdymu, neleidžiant jam toliau veržtis į priekį. Tačiau po beveik penkerių metų plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą NATO kariniai strategai priėjo prie išvados, kad vien priešo puolimo blokavimo nepakaktų užkirsti kelią Rusijos invazijai.
Dabar, siekdamas atgrasyti įprastines Kremliaus karines pajėgas, Aljansas turi pereiti prie aktyvesnės puolimo prevencijos strategijos, kariniais terminais dar vadinama priešo galimybių atėmimo strategija (angl. „denial“).
Ji numato ne tik sunaikinti karius, galinčius kirsti sieną, bet ir smogti karinėms bazėms, tiekimo sandėliams bei pramonės objektams Rusijos gilumoje.
Neseniai generolas A. Grynkewichius šį požiūrį išsamiau paaiškino kalbėdamas apie savo vadinamąją „pergalės teoriją“. Pasak jo, pirmiausia NATO gynybos pajėgos turi sustabdyti pirmąją priešo puolimo bangą, o vėliau susilpninti jo galimybes tęsti puolimą.
Susiję straipsniai
Generolas Varšuvoje vykusioje kalboje pabrėžė, kad Rusijai tęsiant puolamuosius veiksmus Aljansas turėtų „sugriauti priešo karybos sistemą“. Tai reikštų smūgius ne tik puolantiems kariams, bet ir viskam, kas juos aprūpina, palaiko ar kontroliuoja.
Kartu pabrėžiama, kad naujoji strategija nereiškia perėjimo prie branduolinio ginklo naudojimo.
Svarbiausias vaidmuo įgyvendinant šį planą turėtų tekti didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginkluotei – tiek brangioms šiuolaikinėms sistemoms, tiek palyginti pigesnėms raketoms.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pastaruoju metu modernizuoja ir plečia savo didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginklų arsenalą. Tarp tokių ginklų minimos sparnuotosios raketos „Tomahawk“, ATACMS raketos ir kuriamos naujos ginkluotės sistemos.
Europos sąjungininkės šioje srityje atsilieka, todėl siekia paspartinti savų ginklų kūrimą ir padidinti kol kas nedideles sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, SCALP ir „Taurus“ atsargas.
Pati „giluminio smūgio“ sąvoka neturi vieno visuotinai priimto apibrėžimo. Priklausomai nuo pasirinkto požiūrio, ja vadinami smūgiai į taikinius, esančius maždaug 160 kilometrų ar net kelis šimtus kilometrų už fronto linijos.
Karo veiksmų metu tokiems smūgiams būtų naudojamos tolimojo nuotolio raketos, reaktyviniai sviediniai ir bepiločiai orlaiviai. Jų taikiniais galėtų tapti ne tik įprasti kariniai objektai, pavyzdžiui, tolimos oro pajėgų bazės ar kariuomenės kompleksai, bet ir pramonės įmonės, kritinė infrastruktūra bei Rusijos išteklių objektai, esantys už tūkstančių kilometrų nuo NATO sienų.
Šis požiūris dažnai apibūdinamas būtinybe atakuoti lankininką, o ne vien gintis nuo jo paleidžiamų strėlių. Būtent tokią strategiją Ukraina jau taiko kare prieš Rusiją.