Iš palydovinių vaizdų matyti didžiulis kompleksas su trimis į skirtingas puses išsikišančiomis konstrukcijomis, kurių kiekvienos ilgis viršija 500 metrų (1640 pėdų). Miškingame gamtos rezervate statomas objektas iš viršaus primena neįprastą, į tris puses išsišakojusią struktūrą.
Nors Rusija oficialiai nepatvirtino, kad stato šį objektą, Lietuvos atsargos karininkas ir saugumo ekspertas Vaidotas Malinionis leidiniui DW teigė, kad radaras bus toks didelis, jog galės stebėti objektus net už Žemės kreivumo ribos. Jo teigimu, ši sistema galėtų perimti palydovinius ryšius, aptikti orlaivių judėjimą ir balistines raketas.
„Šio radaro tikslas ir paskirtis – stebėti tolimus objektus ir užtikrinti išankstinio perspėjimo galimybes. Kol kas nežinome, ar jis bus pajėgus veikti taip, kaip numatyta, tačiau neabejotinai šiuo metu jis statomas“, – sakė V. Malinionis.
NATO kariai Latvijoje ruošiasi realioms sąlygoms: pratybose įtrauktos ir civilinės teritorijos
Didelio masto stebėjimo sistema
Britų laikraštis „The Times“, remdamasis Suomijos ir Lenkijos kosmoso bei gynybos technologijų bendrove ICEYE, praneša, kad tokios sistemos pirmiausia skirtos elektroniniams signalams aptikti ir trikdyti.
V. Malinionio teigimu, radaras galėtų būti naudojamas ir puolamosiose operacijose, nes suteiktų Rusijai daugiau informacijos apie konkrečius taikinius.
„Jeigu jiems pavyktų iš anksto gauti informacijos apie NATO karių judėjimą, kilus invazijai į rytinę NATO sieną, jie turėtų daugiau laiko priimti sprendimus“, – aiškino buvęs karininkas.
Susiję straipsniai
Prie Baltijos jūros krantų su DW kalbėjusi Latvijos geopolitikos analitikė Evija Djatkovica perspėjo, kad atgaivinamos senosios sovietinės technologijos gali turėti reikšmingų pasekmių NATO, ypač šiuolaikiniame kare vis plačiau naudojant naujas technologijas.
Anot jos, ši radarų sistema padėtų Rusijai panaikinti esamas žemai skrendančių objektų aptikimo spragas. Dėl to sparčiai stiprėjanti bepiločių orlaivių integracija į regiono gynybos doktrinas galėtų tapti mažiau veiksminga.
Elektroninio karo centras
„The Times“ publikacijoje taip pat nurodoma, kad bendrovė ICEYE Rusijos už horizonto veikiančių radarų sistemos plėtrą vertina kaip įrodymą, jog Kaliningrado sritis paverčiama pažangių karinių jutiklių ir elektroninio karo sistemų centru.
E. Djatkovicos teigimu, naujasis radaras rodo stiprėjančią Rusijos ir NATO konkurenciją dėl karinio pranašumo bei Kaliningrado regiono kontrolės.
„Tai potencialiai pavojinga situacija, nes galima tikėtis tolesnio abiejų pusių militarizavimo, o tam tikru momentu prevencinis smūgis gali tapti viena iš galimybių, siekiant neleisti kitai pusei įgyti nepriimtino pranašumo šiame regione“, – perspėjo analitikė.
Rusija jau yra perspėjusi NATO, kad būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus, jeigu Vakarų aljansas mėgintų blokuoti Kaliningradą. Šis strategiškai svarbus Rusijos forpostas yra prie Baltijos jūros, įsiterpęs tarp NATO priklausančių Lenkijos ir Lietuvos, visai šalia rytinio Aljanso flango.
Kaliningrado sritis iš vakarų į rytus driekiasi vos 200 kilometrų, o iš šiaurės į pietus – 100 kilometrų. Vis dėlto, pasak V. Malinionio, net ir mažiausia Rusijos federalinė teritorija, vadinama sritimi, turi didelę karinę galią.
„Kai kurių šaltinių duomenimis, Kaliningrade galima dislokuoti iki 100 branduolinių kovinių galvučių. Kai kurie šaltiniai teigia, kad dalis jų jau pradėta ten dislokuoti, nors tai dar nėra patvirtinta“, – atkreipė dėmesį buvęs karininkas.
Vakarų žiniasklaida taip pat skelbia apie kitus regione aptiktus karinius objektus. Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) pranešė, kad, remiantis ICEYE duomenimis, maždaug 50 kilometrų į vakarus nuo Gvardeisko, netoli Černiachovsko miesto, aptiktas dar vienas didelis apskritas antenų kompleksas.
Pranešama, kad visoje Kaliningrado srityje išsidėsčiusios daugiau nei 20 signalų žvalgybos ir elektroninio karo objektų. FAZ publikacijoje taip pat nurodoma, kad palydovinėse nuotraukose matyti naujos naikintuvų slėptuvės Kaliningrado-Čkalovsko kariniame aerodrome.
Kituose vaizduose užfiksuotos mobiliosios priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidimo aikštelės Baltijske. Tai gali reikšti, kad šios sistemos jau yra parengtos veikti.
E. Djatkovica pabrėžė, kad šie veiksniai aiškiai parodo strateginę Kaliningrado apylinkių svarbą tiek Rusijai, tiek NATO.
„Rusijai Kaliningrado geografinė padėtis ir ten dislokuotas branduolinis arsenalas, be kita ko, leidžia grasinti daugumai Europos sostinių“, – teigė ji.
Analitikės vertinimu, būtent čia svarbų vaidmenį įgyja milžiniškas radaras. Dėl didelio jo veikimo nuotolio Rusijos stebėjimas ir kariniai veiksmai galėtų tapti aktualesni ir Šiaurės bei Vakarų Europos regionams.
Impulsas Vakarams stiprinti gynybą
E. Djatkovica pastebėjo ir kitą Rusijos veiksmų pasekmę – kiekvienas Maskvos eskalacinis žingsnis, kurio padarinius pajunta net toliau nuo Rusijos sienų esančios Europos valstybės, skatina visą žemyną rimčiau vertinti Rusiją kaip tiesioginę grėsmę.
„Piktybiški Rusijos signalai turėtų paskatinti Vakarus tęsti perginklavimą. Tai savo ruožtu padidintų NATO ir bendros Europos atgrasymo sistemos patikimumą“, – sakė ji.
Kaip tokio pasirengimo pavyzdį analitikė nurodė Lenkiją, kuri Baltijos jūroje esančią jūrinio vėjo jėgainių infrastruktūrą pertvarko taip, kad ji būtų naudojama ir NATO stebėjimo reikmėms.
Dar vienas žingsnis integruojant naujesnes technologijas – Vokietijos ginkluotės gamintojo „Rheinmetall“ ir bendrovės ICEYE bendradarbiavimas statant sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovus. Jie galės perduoti itin tikslius karių judėjimo ir priešo pozicijų vaizdus net naktį ar esant prastoms oro sąlygoms.
Šie palydoviniai vaizdai bus naudojami NATO rytiniame flange ir Lietuvoje dislokuotoje Vokietijos kariuomenės brigadoje. Pirmuosius SAR palydovus į orbitą numatoma iškelti 2027 metų pradžioje raketa „SpaceX“.
V. Malinionis sutiko, kad svarbiausia pamoka Europos lyderiams Rusijos agresijos akivaizdoje yra būtinybė prisitaikyti prie besikeičiančios karinės aplinkos. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į vieną naujosios Rusijos sistemos trūkumą.
„Šis naujasis Rusijos radaras turi ir vieną trūkumą. Kadangi jis toks milžiniškas, tampa gana lengvu taikiniu“, – pabrėžė V. Malinionis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.