Siunčia aiškų signalą V. Putinui: laiko lieka vis mažiau (1)

Po triuškinamos demokratų pergalės pasaulio žiniasklaida analizavo, kiek Kongresas galės prisidėti prie JAV pagalbos Ukrainai atkūrimo ir sušvelninti D. Trumpo spaudimą Kyjivui.

Dėl virtinės D. Trumpo išpuolių prieš Ukrainą ir Volodymyrą Zelenskį likus kelioms savaitėms iki rinkimų Ukraina buvo priversta „skubiai pradėti laukti pasaulio po Trumpo“.

Nors Ukraina viešai santūriai reagavo į rinkimų rezultatus, CNN ironizavo, kad V. Zelenskį galėjo pradžiuginti internete išplitę memai, kuriuose jis vaizduojamas su spragėsiais ir alumi stebintis pranešimus apie JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatus.

„Negalima paneigti, kad Kyjivui naudinga tai, jog Trumpo įtaka silpnėja, o jo prezidentavimo laikas pamažu, bet vis garsiau tiksi pabaigos link“, – akcentavo CNN.

„Jis tvirtino, kad taiką pasiekti lengva, tačiau tuo pat metu baudė Ukrainą už tai, kad ši nesutiko su agresorės reikalavimais. Jis žemino Zelenskį, jį barė, o paskui kartais susitaikydavo. Tuo metu Europos sąjungininkai, sukrėsti dešimtmečius gyvavusių saugumo aljansų griūties, stengėsi įsiteikti Trumpui“, – tęsiama publikacijoje.

CNN pažymėjo, kad po rinkimų Ukraina tebėra priklausoma nuo JAV ginklų, finansinės paramos ir garantijų, jog Vašingtonas yra jos pusėje.

„Tačiau po kelis mėnesius trukusio priešiškumo Kyjivas įsitikino, kad Vašingtonu pasikliauti negalima“, – apibendrino CNN.

Artėjanti D. Trumpo eros pabaiga turi ir kitą pasekmę.

„Vladimiras Putinas tikriausiai yra nusiteikęs, kad jam liko maždaug metai bet kokia kaina pasiekti kuo palankesnį rezultatą jo pradėtame kare, kol 2028 metų politinė kova prieš JAV prezidento rinkimus vėl sugrąžins respublikonų politiką į Ukrainą palaikančią kryptį.

Iki šiol Putinui nepavyko pasinaudoti akivaizdžiu savo sąjungininku Trumpu ir pasiekti reikšmingų pergalių mūšio lauke. Jis gali pamėginti tai pakeisti, kol dar rusena Trumpo valdžios žarijos“, – rašo CNN.

Britų dienraštis „The Times“ primena, kad nors demokratai „gali sėkmingai priimti įstatymų projektus dėl pagalbos Ukrainai ar griežtesnių sankcijų Rusijai, D. Trumpas vis tiek išsaugos teisę juos vetuoti“.

Leidinys, remdamasis analitikais, rašo, kad demokratams greičiausiai bus sunku surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą, būtiną prezidento veto atmesti.

„Nemanau, kad situacija iš esmės pasikeis, nes užsienio politika ir toliau liks prezidento rankose“, – „The Times“ paaiškino Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka.

„Kartu naujasis Kongresas apskritai gali tapti kritiškesnis ir atidžiau stebėti Trumpo bandymus sudaryti susitarimus su Putinu Ukrainos sąskaita arba galimus jo mėginimus panaikinti sankcijas Rusijai“, – rašo „The Times“.

Pasak leidinio, respublikonų pralaimėjimas gali tapti iššūkiu D. Trumpo suartėjimo su Rusija politikai, nors Ukraina supranta, kad Kongreso galios pakeisti šią kryptį yra ribotos.

Oficialiuose pareiškimuose Rusijos pareigūnai stengėsi sumenkinti įtikinamos demokratų pergalės JAV reikšmę.

„Trumpas ir toliau vykdo savo įgaliojimus, ir mes nuoširdžiai tikimės, kad jis tęs savo taikdariškas pastangas“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pripažino „itin neigiamą“ Demokratų partijos lyderių požiūrį į santykius su Rusija, tačiau pridūrė, kad „čia nėra nieko naujo“.

Karą palaikantys Rusijos tinklaraštininkai ir toliau tvirtino, kad derybų dėl Ukrainos rezultatas priklausys ne nuo Kongreso, o nuo „realios padėties vietoje“.

„Tačiau atmetus šią retoriką, Maskva greičiausiai vertins Trumpo sąjungininkų pralaimėjimą kaip ženklą, kad jos santykiai su JAV prezidentu pereina į baigiamąjį etapą“, – pabrėžė „The Times“.

Leidinys priminė neseniai „Bloomberg“ paskelbtą informaciją, kad Kremlius nebetiki, jog D. Trumpas pajėgus priversti Ukrainą pasirašyti taikos susitarimą Maskvos sąlygomis.

„Maskvai pagrindinė išvada yra ta, kad statyti viską vien ant asmeninių santykių su D. Trumpu tampa vis rizikingiau“, – leidinys cituoja Rusijos analitiką Ilją Graščenkovą.

„Amerikos politinė sistema dar kartą pademonstravo savo gebėjimą riboti prezidento valdžią. Tai reiškia, kad bet kokiuose ilgalaikiuose susitarimuose būtina atsižvelgti ne tik į Baltųjų rūmų poziciją, bet ir į jėgų pusiausvyrą Kongrese“, – pripažino jis.

„Reuters“ galimą pagalbos Ukrainai atkūrimą įvardijo kaip vieną iš penkių svarbiausių užsienio politikos pokyčių, kuriuos demokratai galėtų pasiekti perėmę abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

Naujajame JAV Kongrese Demokratų partija spręs, kokie klausimai ir kada bus teikiami balsavimui.

„Tai galėtų leisti jiems patvirtinti naują pagalbą Ukrainai. Tikėtina, kad pakankamai įstatymų leidėjų – du trečdaliai – balsuotų už ją ir taip įveiktų Trumpo veto. Demokratų padėjėjai teigia, kad parama Kyjivui yra vienas jų prioritetų“, – rašo „Reuters“.

Agentūra tikisi, kad būtiną dviejų trečdalių balsų daugumą pavyktų surinkti padedant respublikonams, nes vien demokratai Atstovų Rūmuose tokios daugumos neturės.

„Anksčiau parama Ukrainai buvo tokia stipri – tiek tarp demokratų, tiek tarp daugelio respublikonų – kad Kongresas gali visiškai realiai surinkti pakankamai balsų Trumpo veto atmesti“, – atkreipė dėmesį „Reuters“.

Demokratai taip pat gali sutelkti dėmesį į kitus D. Trumpo veiksmus.

Pavyzdžiui, demokratų kongresmenas Gregory Meeksas iš Niujorko, kuris, tikėtina, vadovaus Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui, ketina inicijuoti abiejų partijų remiamą įstatymo projektą, kuriuo būtų siekiama užblokuoti D. Trumpo planą sugrąžinti rusišką dyzelinį kurą į pasaulinę rinką.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ pabrėžė, kad demokratų dauguma JAV Kongrese gali „padėti subalansuoti Vašingtono poziciją“, reikalaudama didesnio Baltųjų rūmų skaidrumo mėginant atkurti verslo santykius su Rusija.

Naujasis Kongresas taip pat gali pradėti virtinę tyrimų dėl Baltųjų rūmų politikos.

Nors D. Trumpas ir toliau išsaugos plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus, leisiančius jam veikti prezidento įsakymais apeinant Kongresą, „žodis subpoena (teisinis įpareigojimas pateikti dokumentus arba atvykti liudyti – liet.) pagaliau sugrįš į Amerikos politiką“, mano Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) patarėjas Europos klausimais François Esbouras.

Jis turėjo omenyje Kongreso teisę reikalauti prezidento administracijos pareigūnų parodymų ir dokumentų.

Ekspertas svarstė, kad bus sudarytos tyrimų komisijos, kurios nagrinės artimiausių D. Trumpo aplinkos žmonių veiklą – pirmiausia iždo sekretoriaus Scotto Bessento, taip pat diplomatinių pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio.

„Korupcija yra Trumpo valdymo sistemos pagrindas, ir šis mechanizmas bus sustabdytas. Witkoffas ir Kushneris, kuriems rūpi tik jų pačių praturtėjimas, nutrauks savo beprasmius žaidimus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – vylėsi ekspertas.

„The Wall Street Journal“ rašo, kad Ukraina galimus D. Trumpo administracijos po rinkimų įvyksiančius požiūrio į Rusiją pokyčius vertina veikiau su atsargia viltimi nei su tikru optimizmu.

Kongresas gali daryti įtaką gynybos finansavimui, įskaitant karinę pagalbą Ukrainai, taip pat sankcijas reglamentuojantiems teisės aktams, priminė Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvive politologas Dmytro Šerenhovskis.

„Tačiau didelė dalis operatyvinių sprendimų dėl karinės pagalbos ir sankcijų įvedimo liks vykdomosios valdžios, tai yra Donaldo Trumpo administracijos, kompetencijoje“, – leidiniui teigė politologas.

Pasak Kyjivo Mohylos verslo mokyklos dėstytojo Valerijaus Pekaro, net jei per ateinančius dvejus metus JAV daugiausia dėmesio skirs vidaus problemoms, Kongreso klausymai ir tyrimai „gali atskleisti daugiau informacijos apie Rusijos įtaką JAV“.

„Associated Press“ (AP) kalbintos analitinio centro „Chatham House“ JAV ir Šiaurės Amerikos programų direktorės Laurel Rapp nuomone, Europa neturėtų tikėtis tokio santykių posūkio, kurį būtų galima apibūdinti žodžiais „Amerika sugrįžo“.

„Nesitikiu, kad JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatai reikšmingai pakeis administracijos požiūrį į Europą“, – teigė ji.

„Baltųjų rūmų požiūris buvo grynai pragmatiškas ir pagrįstas giliu skepticizmu dėl to, kokią vertę Europa gali suteikti Jungtinėms Valstijoms bendradarbiavimo gynybos srityje požiūriu“, – tęsė ekspertė.

Jos manymu, Kongresui bus lengviau riboti D. Trumpą vidaus politikos klausimais nei užsienio politikoje.

„Kalbant apie daugelį jo turimų užsienio politikos priemonių, Trumpas išsaugo didelę veiksmų laisvę ir gali jomis naudotis savo nuožiūra“, – priminė ekspertė.