Autoriai pažymi, kad nors derybose gali būti pasiektos ribotos paliaubos, proveržis, kuris užbaigtų karą, atrodo mažai tikėtinas.
Jų teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nukreipia dėmesį į užsienio politiką, suprasdamas, kad po naujos sudėties Kongreso prisaikdinimo turės mažai galimybių įgyvendinti savo vidaus politikos darbotvarkę. Todėl jis siekia užsienio politikos laimėjimų.
„Jo administracija reikalauja visapusiško susitarimo, kuris galėtų apimti tiek Rusijos ir Ukrainos ekonominę reintegraciją į Europą pagal tam tikrą energetikos susitarimą, tiek naujos žemyno saugumo architektūros sukūrimą, atsižvelgiant į Rusijos susirūpinimą dėl saugumo“, – rašoma straipsnyje.
Į Ukrainą skriejo dešimtys balistinių raketų: V. Zelenskis kreipėsi į partnerius
Autoriai mano, kad atėjo laikas apsvarstyti idėjas, kurios tam tikru metu galėtų būti naudingos siekiant stabilios ir ilgalaikės taikos. Visų pirma – kaip tarptautinė bendruomenė ateityje galėtų padėti apsaugoti Ukrainą, nepriimant jos į NATO.
Straipsnyje primenama, kad nors šiuo metu rimtų diskusijų dėl Ukrainos narystės NATO nevyksta, ši idėja tebėra oficiali Aljanso politika, kurios ištakos siekia 2008 metais po NATO viršūnių susitikimo Bukarešte duotą pažadą.
Susiję straipsniai
„Galbūt šį pažadą jau beveik pamiršome, tačiau V. Putinas ir kiti rusai jo tikrai nepamiršo“, – pažymi Howard ir O'Hanlonas.
Jie taip pat primena 1994 metais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo JAV, Jungtinė Karalystė ir Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, o Ukraina perdavė beveik 2 tūkst. branduolinių ginklų, likusių jos teritorijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Straipsnyje taip pat nurodoma, kad viena iš D. Trumpo administracijos nurodomų karo su Iranu priežasčių yra siekis neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo.
„Jei JAV taip atkakliai siekia branduolinio ginklo neplatinimo, jos neabejotinai turėtų laikytis prieš beveik 30 metų duotų pažadų dėl Ukrainos apsaugos ir todėl rasti būdą užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą“, – teigia autoriai.
Jie pažymi, kad nors kelios Europos šalys pasiūlė Ukrainai ilgalaikius saugumo pagalbos paketus, papildančius dabartines pastangas tiekti Kyjivui ginklus ir finansinę paramą, to nepakanka.
„Reikia kažko daugiau nei tik dvišalių ir galimų būsimų Europos Sąjungos saugumo pagalbos paketų, tačiau kartu – kažko kito nei narystė NATO“, – teigia Howard ir O'Hanlonas.
Jų nuomone, JAV turėtų padėti pasiekti susitarimą, kuriame dalyvautų Rusija, Ukraina, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), stebėjusi paliaubų laikymąsi nuo 2014 iki 2022 metų.
Autoriai siūlo, kad šalys galėtų susitarti, jog Ukraina ateityje nestos į NATO. Mainais būtų sukurta nauja, nuo NATO atskira organizacija arba saugumo architektūra, leidžianti jos narėms krizės ar konflikto atveju padėti viena kitai ginti savo teritoriją.
Autoriai neatmeta galimybės, kad ateityje prie šios organizacijos galėtų prisijungti ir Rusija, jei ji sutiktų visam laikui atsisakyti agresyvių bandymų keisti valstybių sienas.
„Ši nauja saugumo sistema leistų Vakarų šalims siųsti savo karius į Ukrainą atlikti tokių užduočių kaip oro ir priešraketinės gynybos sistemų valdymas, taip pat, galbūt, technikos remontas ir priežiūra, jei Rusija vėl užpultų Ukrainą“, – aiškinama straipsnyje.
Tačiau autoriai pabrėžia, kad taikos metu užsienio karių Ukrainoje nebūtų. Taip pat nebūtų planuojami kontrpuolimai Rusijos teritorijoje. Karinės užduotys būtų išimtinai gynybinio pobūdžio.
Tuo metu užsienio valstybės galėtų padaryti daug, kad padėtų apsaugoti Ukrainą jos teritorijos viduje, jei ateityje kiltų naujas karas.
L. Howard ir M. O'Hanlonas taip pat teigia, kad Rusijos ir Ukrainos pasienyje galėtų būti dislokuoti nešališki Jungtinių Tautų ir ESBO stebėtojai. Jų užduotis būtų nustatyti ir pranešti apie paliaubų pažeidimus.
„Kai kas pasakytų, kad mūsų pozicijos pakeitimas dabar pažeistų vadinamąją NATO „atvirų durų“ politiką, kurios ištakos siekia laikotarpį iškart po Šaltojo karo. Tačiau ši politika yra klaidinga ir iš esmės neteisingai interpretuoja NATO steigiamąjį dokumentą – Šiaurės Atlanto sutartį, kurioje nurodoma, kad bet kokia nauja narystė turi prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo“, – teigia autoriai.
Jie neatmeta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokiai idėjai gali nepritarti, tačiau tam tikru metu jis galėtų būti suinteresuotas susitarimu.
„Norimų rezultatų, susijusių su sankcijų panaikinimu, pasiekimas ir pažadas, kad NATO niekada nesieks priimti Ukrainos į savo gretas, galėtų būti pakankami šiam tikslui pasiekti“, – teigiama straipsnyje.
Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, derybose Abu Dabyje bus tariamasi dėl principų, kurie būtų patvirtinti užbaigiant derybas dėl visapusiško karo Ukrainoje sureguliavimo.
S. Lavrovas pridūrė, kad trišalėse derybose pirmiausia būtų aptariami Rusijos, Ukrainos ir viso regiono saugumo klausimai. Trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos Abu Dabyje vyks antradienį ir trečiadienį.
Taip pat skelbta, kad D. Trumpo žentas ir specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris pareiškė, jog Baltųjų rūmų vadovas ryžtingai siekia užbaigti karą Ukrainoje. Jis taip pat nori sudaryti sąlygas suvereniai, saugiai ir klestinčiai šaliai.
J. Kushneris pažymėjo, kad tai yra pirmosios trišalės derybos nuo vasario. Jis išreiškė viltį, kad šios diskusijos leis sukurti postūmį pereiti į kitą derybų etapą.
Parengta pagal UNIAN inf.