Vis dėlto, kaip rašo „Reuters“, nors V. Putinas ir D. Trumpas yra suinteresuoti tokiu susitikimu, Xi Jinpingas didelio entuziazmo nerodo. Todėl tikimybė, kad susitikimo metu pavyks pasiekti kokį nors plataus masto susitarimą, yra itin maža.
Derybos dėl galimo trijų lyderių susitikimo tęsiasi iki paskutinės akimirkos. Du su pasirengimu susipažinę šaltiniai teigia, kad kol kas nėra galutinai suderinta nei susitikimo darbotvarkė, nei jo formatas.
V. Putinas šiame susitikime įžvelgia galimybę pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos Rusijai palankiomis sąlygomis.
Europos vieta prie derybų stalo gali tapti lūžio tašku: V. Putino komentarai rodo, kaip bus sudėtinga
Tuo metu D. Trumpas, kurio pozicijas susilpnino neseniai vykusiuose rinkimuose Respublikonų partijos patirti pralaimėjimai, siekia įeiti į istoriją – galbūt tarpininkaudamas sudarant trišalį susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės.
Tačiau Xi Jinpingui toks susitikimas atrodo nenuspėjamas ir kupinas rizikos.
Susiję straipsniai
D. Trumpo polinkis improvizuoti nedera su Xi Jinpingo įprastu susitikimų organizavimo būdu, kai viskas vyksta pagal iš anksto griežtai suderintą scenarijų.
Be to, D. Trumpo siekis susitarti dėl ginkluotės kontrolės prieštarauja Kinijos pozicijai. Pekinas, turintis gerokai mažesnį branduolinį arsenalą nei JAV ar Rusija, mano, kad šioje srityje vis dar atsilieka nuo kitų dviejų valstybių.
Leidinys pažymi, kad šis susitikimas gali tapti dar vienu diplomatiniu „spektakliu“ iš panašių renginių, vykusių per beveik šešerius D. Trumpo prezidentavimo metus, virtinės. Tarp jų – ankstesni jo susitikimai su V. Putinu ir Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, kurie taip ir neatnešė esminio proveržio.
„Jaltos 2.0“ grėsmė
Galimas susitikimas lyginamas su 1945 metais vykusia Jaltos konferencija, kurioje dalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos vadovai.
Ši konferencija įtvirtino įtakos sferas, padėjo pamatus pokario pasaulio tvarkai ir tapo savotišku didžiųjų valstybių susitarimų, primestų mažesnėms šalims, simboliu.
Rusijai „Jalta 2.0“ galėtų atverti kelią susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje Maskvai palankiomis sąlygomis.
Be to, kaip pažymi „Reuters“, Kremliaus požiūriu, vien tokio susitikimo surengimas pakeltų jos statusą iki supervalstybės, prilygstančios Kinijai ir JAV.
Tuo metu kitoms valstybėms, kurios nedalyvautų šiose diskusijose, ypač Ukrainai ir Taivanui, didelį nerimą kelia pati galimybė, kad didžiosios valstybės galėtų už uždarų durų sudaryti susitarimus be jų dalyvavimo.
Kinijai ši situacija taip pat dviprasmiška. 1945 metais Pekinas nebuvo pakviestas į Jaltos konferenciją, o dabar siekia save pristatyti kaip mažesnių valstybių interesų gynėją.
V. Putinui svarbiausias klausimas – neįtrauktas
Pastaraisiais metais Pekino ir Maskvos santykiai tapo glaudesni – šalys prekiauja nafta ir dujomis, taip pat keičiasi karinėmis technologijomis. Tačiau jų požiūriai į galimą trišalį susitikimą išsiskyrė.
Vieno iš šaltinių ir Europos diplomato teigimu, Maskva primygtinai siekė, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas karas Ukrainoje, tačiau Pekinas tam prieštaravo.
Penktadienį vienas JAV administracijos pareigūnas pareiškė, kad D. Trumpas greičiausiai nekels karo Ukrainoje klausimo, nes trišalės derybos nėra tinkamas formatas jam aptarti.