Kaip pažymima straipsnyje, Rusija vis aktyviau siekia susigrąžinti Sovietų Sąjungos laikais turėtą įtaką Rytų Europoje ir pakirsti NATO vienybę.
Kremlius savo ultimatumus dangsto „taikos iniciatyva“, nors iš tikrųjų siekia priversti Europą iškeisti savo saugumą į taiką Ukrainoje.
Leidinio teigimu, Rusija iš esmės kelia Europai kelias sąlygas.
Ukrainiečių kasdienybė nuolatinėje įtampoje: „Dronų labai daug, skrenda lyg maršrutiniai į Kyjivą“
Europos šalys turi sutikti su Rusijos vadovo Vladimiro Putino teritoriniais reikalavimais Ukrainoje ir atsisakyti suteikti Kyjivui saugumo garantijas naujos invazijos atveju, jau nekalbant apie užsienio karių dislokavimą Ukrainoje.
Be to, Europos valstybės turėtų sutikti su plataus masto NATO pajėgų dislokavimo savo teritorijoje ir raketų dislokavimo Rytų Europoje apribojimais. Tik įvykdžiusi šias sąlygas Europa greičiausiai būtų pakviesta prie derybų stalo.
Susiję straipsniai
Penktadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išdėstė Rusijos poziciją. „Kai tik suprasime tikruosius jų ketinimus ir pasirengimą prisidėti prie taikos proceso, tuomet galės būti priimtas sprendimas dėl platesnio formato dialogo Ukrainos konflikto sureguliavimo klausimu“, – sakė jis.
Rusai pergudravo JAV derybininkus
Ketvirtadienį JAV derybininkai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas susitiko su V. Putinu. Po susitikimo jie leido suprasti, kad Rusijos vadovas esą sutiko į būsimas derybas įtraukti Europą.
Tačiau, kaip pažymi leidinys, rusai pergudravo amerikiečių delegaciją – vienu metu žengė ir žingsnį į priekį, ir žingsnį atgal. Žurnalistų vertinimu, Maskvai pavyko įtikinti D. Trumpo administraciją, kad ji laimi karą, nors iš tikrųjų taip nėra.
V. Putinas reikalauja Rusijai perduoti visas keturias Ukrainos sritis, kurias jis neteisėtai aneksavo, nors Maskva jų visiškai nekontroliuoja.
Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukraina išlaikytų neprisijungusios prie karinių aljansų valstybės statusą, sumažintų savo kariuomenę ir uždraustų ateityje savo teritorijoje dislokuoti užsienio pajėgas.
Žiniasklaidos pranešimais, spaudimas Kyjivui priimti šias sąlygas dar labiau sustiprėjo po to, kai buvo tyčia išjungti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojami amerikietiški „Starlink“ terminalai.
Leidinys pabrėžia, kad ir pats Vašingtonas ne itin troško matyti europiečius prie derybų stalo su Maskva.
Per susitikimus su V. Putinu J. Kushneris ir S. Witkoffas vėl pasikliovė vien Kremliaus vertėjais, nepasitelkė profesionalių ekspertų ir, britų žurnalistų vertinimu, atrodė taip, tarsi tiesiogiai vykdytų Rusijos vadovo nurodymus.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas neslėpė susierzinimo dėl to, kad D. Trumpo administracija nuosekliai palaiko Rusijos teritorines pretenzijas Ukrainai.
„Pamatėme, kad Jaredas Kushneris pagaliau pripažino tai, ką sakiau jau prieš pusantrų metų – kad bet kokiam Rusijos ir Ukrainos susitarimui būtinas ir europiečių dalyvavimas“, – pabrėžė K. Kallas.
Pasak „The Independent“, žodis „pripažino“ turėjo įžeisti amerikiečių delegaciją, tačiau vargu ar taip nutiks.
Straipsnio autoriai pažymi, kad J. Kushnerio ir S. Witkoffo požiūris į Ukrainą jau dabar panašus į V. Putino.
Kaip ir Rusijos vadovas, jie neįžvelgia Vakarų Europos demokratijų vertės ir nemano, kad būtina ginti pamatinį NATO tikslą – atgrasyti Rusijos agresiją regione.
Pats D. Trumpas NATO suvokia kaip JAV vadovaujamą karinį aljansą ir yra įsitikinęs, kad Aljansas turėjo prisijungti prie jo kartu su Izraeliu vykdyto karo prieš Iraną.
Britų leidinio vertinimu, Baltieji rūmai greičiausiai palankiai priims D. Peskovo reikalavimą, kad Europa pirmiausia „įrodytų“ savo pasirengimą prisidėti prie taikos proceso ir tik tada galėtų sėsti prie derybų stalo.
Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad Europai bus leista dalyvauti diskusijose, galinčiose nulemti jos saugumą visam šimtmečiui, tik Maskvos nustatytomis sąlygomis.
Be to, kaip pažymi „The Independent“, Rusija siekia suskaldyti NATO. Žurnalistų vertinimu, JAV jau dabar elgiasi kaip itin prasta Aljanso sąjungininkė, kurios veiksmai balansuoja ties priešiškumo riba.
Dabar V. Putinas nori sudaryti atskiras dvišales sutartis su Rytų Europos, Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, kurių daugelis priklausė Maskvos vadovaujamam Varšuvos paktui arba Sovietų Sąjungos laikais buvo jos kontroliuojamos.
Trumpuoju laikotarpiu toks pasiūlymas daugeliui vyriausybių gali atrodyti patrauklus, nes susitarimas su Maskva leistų joms lengviau atsikvėpti, sumažinti gynybos biudžetus ir daugiau dėmesio skirti vidaus problemoms.
Turimais duomenimis, pagal „taikos susitarimą“, dėl kurio esą nebereikėtų atskirų paliaubų, Europos valstybės, kurių beveik visos yra NATO narės, turėtų sutikti su plataus masto NATO pajėgų dislokavimo jų teritorijoje apribojimais.
Jos taip pat turėtų apriboti tiek gynybinių, tiek puolamųjų raketų dislokavimą visoje Rytų Europoje.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas aiškiai pasisakė prieš tokias iniciatyvas.
„Kalbama turėtų būti apie paliaubas Ukrainoje, o ne apie Europos saugumo tvarką, kurią Rusija nori įtraukti į derybų darbotvarkę“, – sakė A. Burnhamas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Mes nekursime naujos saugumo architektūros vien todėl, kad to nori Rusijos prezidentas ar kas nors Jungtinėse Valstijose. Apie tai negali būti nė kalbos“, – pabrėžė D. Tuskas.