Savaitraštis pažymi, kad dvasininkai sutanos išsižada dėl izoliacijos,
vienišumo ir jausmo, kad aplinkiniai jų nesupranta. Įtakos turi ir tai, kad
kunigams toli gražu neberodoma tokia pagarba kaip anksčiau.
„Ne visi dvasininkai sugeba susitaikyti su tuo, kad į 21 amžiaus
kunigus žiūrima kitaip negu seniau“, - mano „Tygodnik Powszechny“
apžvalgininkas jėzuitas Jacekas Prusakas.
Tuo tarpu Poznanės universiteto profesorius Jozefas Baniakas, kuris vienintelis Lenkijoje tiria kunigų pasitraukimo iš
dvasininkų luomo priežastis, mano, jog kas trečio tokio apsisprendimo
veiksnys buvo moteris.
„Nors pagrindinės šio žingsnio priežastys dažniausiai yra
egzistencinės ar idėjinės, tačiau jį paprastai papildo moters veiksnys, nes
kilus kunigystės krizei, pradedama ieškoti žmogaus, kuris suprastų tavo
poelgį“, - sako profesorius.
Statistika rodo, kad vis daugiau lenkų kunigų ryžtasi pasitraukti iš
dvasininkų luomo. 1998 metais jų buvo 32, 2004 - 57, o pernai vien trijose
šalies vyskupijose kunigystės atsisakė 60 dvasininkų.
Lenkijoje yra maždaug 22 tūkstančiai kunigų ir vienuolių.