Tinkamai išsirinkti gyvenamąją vietą – ne vieno vilniečio rūpestis. Tenka priimti sprendimus, atitinkančius šeimos gyvenimo būdą, poreikius, finansines galimybes.
„Visame pasaulyje įprasta, kad menininkai kuriasi senamiestyje. Jie estetai, todėl supranta, saugo ir vertina istorinį palikimą, juos supančią aplinką“, – teigė Vokiečių gatvėje butą turintis choreografas Jurijus Smoriginas.
Anot jo, kiekvienas gyvenamąją vietą renkasi pagal savo socialinę klasę. Žmonės, kurie yra užsiėmę ir tausoja laiką, dažniausiai renkasi gyvenamąją vietą miesto centre.
„Tiesiog mano gyvenimo būdas privertė rinktis būtent tokį butą. Neturiu tiek laiko, kad galėčiau keletą valandų gaišti spūstyse važiuodamas į darbą“, – kalbėjo choreografas.
Senamiestyje trūksta tvarkos
Miesto triukšmas ir nuolatinis šurmulys J.Smoriginui nėra gyvenimo centre trūkumas.
Pasak jo, didžiausia problema yra valdininkų požiūris į Senamiestį.
„Sostinės širdis visiškai nesaugoma.
Senamiesčiu naudojamasi kaip gražia moterimi. Kas nori – tas važiuoja, kam reikia – tas perka.
Čia nuolat pilna automobilių, kurie sustatyti bet kur.
Tai kelia daug problemų, nes kartais dėl užstatytų durų tiesiog negaliu išeiti iš savo buto“, – piktinosi menininkas.
Nuo įtempto gyvenimo mieste J.Smoriginas pailsi savo sodyboje Dzūkijoje. Iki jos – pusantros valandos kelio, todėl kone visus savaitgalius choreografas praleidžia gamtoje.
Butą iškeitė į namą
Dailininkas Vilmantas Marcinkevičius savo butą Užupyje iškeitė į nuosavą namą Pavilnyje. Pakeitęs būstą menininkas gali suderinti savo darbą ir šeimyninį gyvenimą.
„Naujuose namuose pakankamai erdvės įsirengti dirbtuvę.
Be to, norėjosi, kad vaikai augtų ant žemės, o ne ant asfalto“, – sakė V.Marcinkevičius.
Pakeitęs gyvenamąją vietą, menininkas nesijaučia išsikraustęs į užmiestį. Anot jo, nuo miesto centro iki Pavilnio toks pats atstumas kaip ir iki Antakalnio.
„Žmonės tiesiog nežino šitos vietos, todėl jiems ir atrodo, kad Pavilnys – užmiestis. Smagu, kad gyvendamas netoli centro gali kvėpuoti visai kitokiu oru, jausti visai kitą atmosferą. Apima nuostabus jausmas, kai išėjęs į kiemą galiu užuosti kedro kvapą“, – džiaugėsi dailininkas.
V.Marcinkevičius tikino, kad sugrįžti gyventi į miestą jis nenorėtų.
Anot jo, norint patogiai ir tvarkingai gyventi mieste, reikia daug pastangų. Žmonės dar nėra įpratę tvarkyti ir saugoti aplinką, kurioje gyvena.
„Mes dešimt metų tikėjomės, kad Užupis bus tvarkomas. Deja, jokių perspektyvų nematėme“, – teigė V.Marcinkevičius.
Kraustosi arčiau centro
Tomas Milaknis, bendrovės „Alna“ direktorius, įsigijo seną medinį namą Žvėryne.
Pastatas šiuo matu restauruojamas, tačiau šeima įsikelti į jį ketina dar šiemet.
Pasirinkti namą miesto centre bendrovės vadovą paskatino tai, kad visi šeimos nariai – užsiėmę.
Pasak T.Milaknio, namuose augantys vaikai lanko įvairius būrelius, todėl nedidelis atstumas iki miesto centro yra privalumas.
„Visi esame labai užsiėmę, tad branginame savo laiką.
Vaikai lanko po keletą įvairių būrelių per savaitę, tad patogiau gyventi netoli miesto centro.
Be to, norėjosi turėti savo kiemą. Juk maloniau gyventi nuosavame name, o ne daugiabutyje, kur aplink tave įsikūrusios dar kelios dešimtys šeimų“, – sakė T.Milaknis.
Užmiestis turi trūkumų
T.Milaknio šeima svarstė ir galimybę gyventi užmiestyje, tačiau šios minties teko atsisakyti dėl nesuderinamo šeimos tvarkaraščio.
Penkių vaikų tėvas juokavo, jog tuomet reikėtų įkurti nuosavą automobilių parką.
„Jei gyventume užmiestyje, nebūtų kam vaikus vežioti į būrelius. Be to, mieste galime rinktis į kurią mokymo įstaigą leisti atžalas.
Kai gyveni užmiestyje, pasirinkimas būtų ribotas, nes ten dažniausiai veikia tik viena mokykla ar darželis“, – trūkumus vardijo T.Milaknis.
Susisiekimui priekaištų nėra
Šiuo metu T.Milaknis įsikūręs viename gyvenamųjų sostinės rajonų. Problemų dėl spūsčių gatvėse jis neįžvelgia.
Pasak „Alnos“ vadovo, Vilnius pakankamai kompaktiškas miestas. Nėra labai didelių atstumų iki miesto centro, gana gerai išplėtota infrastruktūra.
„Žinoma, tikrai daug patogiau būtų miesto centrą pasiekti pėsčiomis. Vis dėlto, nemanau, kad sostinėje susisiekimas yra prastas“, – tvirtino vyras.
Vieta – pagal kišenę
Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad Vilniuje populiariausiais rajonais išlieka Antakalnis, Žirmūnai, Senamiestis.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šių rajonų populiarumą – geras susisiekimas su miesto centru bei būsto kainos, atitinkančios pirkėjų lūkesčius ir galimybes.
Vis dėlto arčiau miesto centro esantys butai – ne kiekvieno kišenei.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, jog didžioji dalis Vilniaus gyventojų gali sau leisti įsigyti naują būstą.
Danžniausiai jauni žmonės pasirenka butus Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Viršuliškėse.
Vidutines pajamas gaunantys gyventojai būstą renkasi tokiuose rajonuose, kaip Žirmūnai, Verkiai, Jeruzalė, Baltupiai.
Mažiausią paklausą turi butai miesto pakraščiuose – Naujininkuose, Ukmergės plente.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, jog vis daugiau gyventojų įsigyja sodybas užmiestyje.
Vis dėlto rasti sodybą esančią netoli Vilniaus ir šalia ežero, jau nelengva.
Pasirinkimą lemia gyvenimo būdas
Nekilnojamojo turto konsultacinės bendrovės „Arco Real Estate“ Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto skyriaus vadovė Kristina Leknickaitė-Stepulaitienė tvirtino, kad brangiausiai Vilniaus mieste būstas kainuoja esantis Senamiestyje, Antakalnyje, Žvėryne bei Užupyje.
„Šiuose rajonuose esančio buto kaina siekia nuo 7000 iki 16 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Galima teigti, kad tokius būstus gali sau leisti įsigyti didesnes nei vidutines pajamas gaunantis pirkėjas“, – sakė K.Leknickaitė-Stepulaitienė.
Anot ekspertės, dėl Senamiestyje nugriuvusios namo dalies artimiausiu metu turėtų sumažėti senų butų paklausa sostinės centre. Vis dėlto tai būtų laikinas reiškinys.
„Šis įvykis yra didelė pamoka visiems. Manau, kad į pastato būklę pirkėjai dabar atsižvelgs ne tik apžiūrinėdami senos statybos butus, bet ieškodami būsto ką tik pastatytuose namuose. Vis dėlto, manau, kad tai laikina.
Senamiestyje esančių butų pasiūla yra per maža, tad jeigu žmogus norės buto centre, jis jį vis tiek pirks“, – įsitikinusi nekilnojamojo turto ekspertė.
Pasirinkimui, kur ir kokį būstą nupirkti, didžiausią įtaką turi žmogaus arba šeimos gyvenimo būdas.
„Visada skubantys ir mažai laiko namuose praleidžiantys žmonės renkasi butą arčiau centro.
Tie, kuriems svarbi ramybė, kurie nori pabėgti nuo šurmuliuojančio miesto, atsipalaiduoti sodindami gėles arba pjaudami žolę – be abejonės pirks namą užmiestyje“, – kalbėjo K.Leknickaitė-Stepulaitienė.
Pasirinkimą lemia gyvenimo būdas
Nekilnojamojo turto konsultacinės bendrovės „Arco Real Estate“ Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto skyriaus vadovė Kristina Leknickaitė-Stepulaitienė tvirtino, kad brangiausiai Vilniaus mieste būstas kainuoja esantis Senamiestyje, Antakalnyje, Žvėryne bei Užupyje.
„Šiuose rajonuose esančio buto kaina siekia nuo 7000 iki 16 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Galima teigti, kad tokius būstus gali sau leisti įsigyti didesnes nei vidutines pajamas gaunantis pirkėjas“, – sakė K.Leknickaitė-Stepulaitienė.
Anot ekspertės, dėl Senamiestyje nugriuvusios namo dalies artimiausiu metu turėtų sumažėti senų butų paklausa sostinės centre. Vis dėlto tai būtų laikinas reiškinys.
„Šis įvykis yra didelė pamoka visiems. Manau, kad į pastato būklę pirkėjai dabar atsižvelgs ne tik apžiūrinėdami senos statybos butus, bet ieškodami būsto ką tik pastatytuose namuose. Vis dėlto, manau, kad tai laikina.
Senamiestyje esančių butų pasiūla yra per maža, tad jeigu žmogus norės buto centre, jis jį vis tiek pirks“, – įsitikinusi nekilnojamojo turto ekspertė.
Pasirinkimui, kur ir kokį būstą nupirkti, didžiausią įtaką turi žmogaus arba šeimos gyvenimo būdas.
„Visada skubantys ir mažai laiko namuose praleidžiantys žmonės renkasi butą arčiau centro.
Tie, kuriems svarbi ramybė, kurie nori pabėgti nuo šurmuliuojančio miesto, atsipalaiduoti sodindami gėles arba pjaudami žolę – be abejonės pirks namą užmiestyje“, – kalbėjo K.Leknickaitė-Stepulaitienė.
Prestižiniai kvartalai lieka tie patys
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako, kad prestižiniai sostinės rajonai nesikeičia.
Tiek sovietmečiu, tiek ir šiandien populiariausias Senamiestis ir kiti rajonai esantys arti centro.
„Visais laikais butai, esantys miesto centre, buvo populiarūs.
Gal tik šiandien skiriasi čia gyvenančių žmonių socialinė klasė. Gana dažnai naujakurių socialinė padėtis yra aukštesnė, nei nuo sovietmečio kaimynystėje gyvenančios močiutės“, – teigė S.Vagonis.
Anot eksperto, kol nebuvo naujos statybos namų, gyvenamąją vietą pirkėjai rinkdavosi pagal namo statybos metus.
Dabar pagrindiniai kriterijai renkantis būstą yra atstumas iki miesto centro, būsto kaina, pastato vieta bei aplinka.
Rinkdamiesi naujos statybos butą, klientai atsižvelgia ir į statybinę organizaciją, stačiusią būstą, jos reputaciją, ankstesnių projektų kokybę.
Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad vis daugiau gyventojų ieško sodybos užmiestyje.
„Jeigu tik leistų finansinės galimybės, ne vienas gyventojas įsigytų namą užmiestyje.
Šiandieninė situacija tokia, kad sklypų pasiūla prie miško, ežero ar upės yra labai ribota.
Be to, tokie sklypai kainuoja nemažus pinigus“, – teigė S.Vagonis.