Tarp kitų šeimos žlugimo priežasčių apklausos, kurią vasario mėnesį
surengė Viešosios nuomonės tyrimų centras, dalyviai minėjo nuosavo būsto
neturėjimą (41 proc.), nesugebėjimą išmaitinti šeimą dėl menkų pajamų (29
proc.), giminių kišimąsi į šeimos reikalus (18 proc.).
Respondentai rečiau nurodydavo negalėjimą turėti vaikų (10 proc.).,
užsitęsusį gyvenimą skyrium (8 proc.), vieno iš sutuoktinių įkalinimą (3
proc.) ar lėtinę ligą (2 proc.).
Apklaustųjų nuomone, nuo skyrybų dažniausiai sulaiko tai, jog
neįmanoma „pasidalyti“ vaikų (33 proc.) ar gyvenamojo ploto, turto (32
proc.), taip pat materialinė priklausomybė, vieno iš sutuoktinių
nesavarankiškumas (24 proc.) ar nenoras skirtis (20 proc.). Minima ir
nemaloni, sunki skyrybų procedūra (12 proc.), nacionaliniai ar religiniai
papročiai (10 proc.), giminių ir draugų nepritarimas (8 proc.).
Tačiau 23 proc. respondentų įsitikinę, kad neįveikiamų kliūčių nėra -
visad įmanoma atgauti laisvę.
Tik 12 proc. apklaustųjų smerkia skyrybas ir mano, jog santuoką būtina
žūtbūt išsaugoti. Šiek tiek mažiau respondentų (9 proc.) mano priešingai -
kad blogiau nebus, skirtis galima bet kuriuo atveju. 36 proc. yra švelnesnės
pozicijos šalininkai, jų nuomone, reikia iš paskutiniųjų bandyti išsaugoti
šeimą, o skirtis tik tuomet, kai ji faktiškai jau nebeegzistuoja. Dar 40
proc. sako, kad bendrų taisyklių negali būti, viskas priklauso nuo
konkrečios situacijos.
Fiktyvios santuokos ir skyrybos buitinėms problemoms išspręsti
priimtinos 50 proc. apklaustųjų, tokiam požiūriui nepakantūs 39 proc.
Gyventojai iki 60 metų, ypač jaunimas, greičiau pritaria fiktyvioms
santuokoms ir skyryboms, vyresni kaip 60-ies - greičiau nepritaria, teigia
sociologai.