1. Tvarkyti asmeninius reikalus paštu - visai normalus, įprastas dalykas. Kas nors neatėjo į firmos susirinkimą ir negirdėjo kas kalbama? Ne bėda - galima nusiųsti susirinkimo protokolą į namus. Kas nors primiršo skolą? Du kartus primenama raštu, trečią kartą einama pas teisininkus. Norisi padėkoti už maloniai praleistą laiką su kolegomis?
Rašome laiškus ir juos siunčiame. Paštas Vokietijoje - svarbus institutas kiekvienam žmogui, žmogus pirmiausia prieš deklaruodamas gyvenamąją vietą naujame būste susitvarko pašto dėžutę. Pašto paslapties pažeidimas - itin sunkus nusikaltimas.
2. Prisiliesti prie kokio nors nepažįstamo arba mažai pažįstamo žmogaus bei jo daiktų yra nemandagu, o neatsiprašyti už tai - akiplėšiškumas. Darbe, Bažnyčioje ar prašmatniuose restoranuose liestis prie kito žmogaus yra nepageidautina bet kuriuo atveju.
3. Į netekėjusią merginą kreiptis „panele“ - nemenkas įžeidimas. Taip sako nebent daug vyresni žmonės jaunimui, toks kreipinys turi panašų atspalvį kaip lietuviškai į bet kurią netekėjusią merginą kreiptis „mergaite“.
4. Vokiečiai konkrečiai atskiria asmeninį ir profesinį gyvenimą - darbo reikalai namuose beveik neaptarinėjami, kaip ir darbe aptarinėti namų peripetijas yra laikoma plepumo, o dėl to - nepatikimumo požymiu.
5. Lietuvoje normalu nuėjus į barą tikėtis apynaujų baldų, nesubraižytų stalų ir bent kas 2-3 metus atliekamo remonto. Vokietijoje tai išimtis. Tai brangios vietos, arba abejonių kelia kiti kriterijai. Vienintelė išimtis - specializuotos kavinės, kuriose siūloma tik įvairiausios kavos bei pyragėliai prie jų.
6. Dirbant biure neturėti vizitinės kortelės yra retas dalykas, išimtis - dažniausiai vizitinės kortelės naujam darbuotojui gaminamos nepraėjus ir savaitei nuo darbo pradžios. Darbuotojas - ne tik firmos dalis, bet ir jos ambasadorius, todėl turi tinkamai atstovauti firmai. Neturėti vizitinės kortelės - gėda, nes taip gali atsidurti „baltos varnos“ vietoje.
7. Šalyje veikia itin griežti asmens duomenų ir privatumo įstatymai, čia akylai saugoma žmogaus teisė į savo atvaizdą, į anketinius duomenis ar asmeninė erdvė.
8. Žmonės susigalvoja įvairiausių, pačių keisčiausių hobių bei skiria tam milžiniškus pinigus, saviraiška ar intelekto panaudojimas kūrybai čia yra laikoma geru tonu, iš dalies - net gerovės simboliu. Be to, žmonės itin retai neigiama linkme atsiliepia apie kito žmogaus hobį kad ir koks absurdiškas jis būtų - laikomasi taisyklės: „Aš to hobio nesuprantu, todėl geriau savo nuomonės ir neformuluosiu - svarbiausia, jog man tai netrukdo“.
9. Jei vienam vokiečiui kaip nors trukdo kitas vokietis, pirmasis dažniausiai problemą spręs trivialiai - nueis pasitarti pas savo advokatą, o po kelių dienų „kenkėjas“ gaus nuo advokato tokį grėsmingą laišką (parašyta taisyklinga teisine kalba bei su išvardytomis aiškiomis pasekmėmis), kad jei žmogus tokio turinio laišką gauna pirmąsyk - jam tikrai pakils pulsas ir širdies ritmas. Dviem kaimynams aiškintis santykius „akis į akį“ yra neįprasta, nebent tarp jų tikrai neblogi santykiai.
10. Vokietijoje yra Panevėžio dydžio miestas Erlangenas, kuriame ne tik kadaise susikūrė didžiausias pasaulyje šiandien elektronikos konglomeratas „Siemens“, tačiau ir praktiškai kiekviena šeima turi ką nors bendro su „Siemens“ - kas nors arba jame dirba, arba mokosi, arba gyvena „Siemens“ valdomame name, arba prekiauja „Siemens“ prekėmis arba dirba kompanijoje, kuri tiesiogiai susijusi su „Siemens“.
Išimtį sudaro tik čia iš viso pasaulio atkeliavę studentai, nes bendradarbiaujant „Siemens“ su Erlangeno universitetu pastarasis tapo vienu moderniausiu medicinos srityje universitetų Vokietijoje. Be to, šiame mieste esančiame „Fraunhofer“ tyrimų centre buvo išrastas populiarusis muzikos formatas MP3. Vien pardavinėdama licencijas MP3 formato naudojimui „Fraunhofer“ bendruomenė vien 2005 metais gavo 100 mln. eurų pajamų.
11. Vokietijoje sąvoka „pirmas pastato aukštas“ suprantama taip, kaip Lietuvoje „antras pastato aukštas“. O tai kas Lietuvoje yra „pirmas aukštas“, Vokietijoje yra „žemės aukštas“. Be to, dažniau sakoma ne „rūsys“, o tiesiog „požeminis aukštas“. Jei rūsys gilus, gali būti „pirmas požeminis aukštas“, „antras požeminis aukštas“ ir t.t.Vokietijoje daugiabučiuose namuose butai neskirstomi pagal numerius – jie skirstomi pagal pavardę juose gyvenančių žmonių. T.y. adresuojant paštą rašomas tik pavardė ir namo adresas. Nurodant kaip atvykti iki buto sakomas aukštas ir kryptis. Užrašas „Gedimino pr. 1-5“ suprantamas ne kaip „penktas butas pirmame Gedimino prospekto name “, o kaip „Gedimino gatvės namai nuo pirmo iki penkto imtinai“. Todėl ant paštų dėžučių nurodomi ne butai, o pavardės.
12. Vokietijoje praktiškai bet kokią prekę galima grąžinti ir gauti pinigus atgal per 14 dienų nuo jos pirkimo, jei pati prekė parodė savo defektus ar tiesiog paprasčiausiai pasirodė netinkama, nepatiko. Be jokių pasiteisinimų, net nenurodant priežasties. Kas keisčiausia, taip galima elgtis ir su programine įranga, ir su maistu, ir su rūbais.
13. Vokietijoje kuo puikiausiai išplėtota prekyba paštu, čia paštu galima nusipirkti bet ką – visai normalu yra neišvažiuojant iš savo biuro paštu nusipirkt baldų komplektus, buitinę įrangą, nekilnojamą turtą ar juvelyrinius dirbinius. Paštas veikia greitai, iš bet kurios Vokietijos vietos į bet kurią kitą daiktus pristatys per kelias dienas (mokant daugiau – ir per parą ar mažiau). Pirkėjas beveik nerizikuoja – jis vistiek turi teisę gražinti prekę per 14 dienų.
14. Skirtingai nei Lietuvoje, kurioje azijietiškas maistas vienas brangiausių, Vokietijoje azijiečių restoranai ir užkandinės – vienos pigiausių, todėl yra puiki vieta greitai ir nebrangiai užkąsti.
15. Laikraščius į dėžutes paštininkai kiša taip, jog juos labai lengva ištraukti, nereikia net išlupinėti pašto dėžutės – tačiau laikraščių nelabai kas vagia.
16. Toli gražu ne kiekvienoje maisto ar smulkmenų parduotuvėje yra video kameros – matyt, čia vagystės iš parduotuvių ne tokios aktualios kaip Lietuvoje. Tačiau gatvėse – priešingai – kamerų daug daugiau, nei Vilniuje ar Kaune. Gal tam kad pasimušti noro nekiltų?
17. Policijos patruliai po iškvietimo į vietą prisistato neįprastai greit – per keliasdešimt sekundžių ar kelias minutes, galbūt todėl ir apsaugos firmų nėra taip daug. Be to, policija nemokamai teikia konsultacijas kaip apsaugoti savo turtą nuo vagysčių ar vandalizmo, pataria kokias ir kaip signalizacijas įrengti.
18. Kompiuterinė technika mažmeninėje prekyboje, kad ir kaip keista, truputį brangesnė nei Lietuvoje. Geriausiu atveju – kaina panaši. Išimtis – naudoti kompiuteriai ir jų aksesuarai.
19. Beveik visai nepriimta diskutuoti apie politiką, tai laikoma blogu tonu. Paklausti, už ką balsavai laikoma vulgarumu. Nepaisant to, normalu yra keikti valdžią ir skųstis jos sprendimais.
20. Nedidelis traukinių vėlavimas yra normalus, įprastas reiškinys niekam nekeliantis nei nuostabos, nei itin didelio pasipiktinimo.
21. Maisto parduotuvėse nėra plastmasinių nešiojamų krepšelių, kuriuos pirkėjai gali nešioti po parduotuvę iki pat kasos – tam lieka tik pirkinių vežimėliai arba savos rankos.
22. Daugumoje parduotuvių neatsiskaitysite kreditinėmis VISA, MasterCard ar American Express bei Dinner's Club kreditinėmis kortelėmis, tačiau debetinėmis Cirrus ar Maestro – jokių problemų.
23. Absoliuti dauguma interneto kavinių priklauso ne vokiečiams – arabams, pakistaniečiams arba turkams.
24. Vokietijoje lietuviai yra vertinami kur kas šilčiau nei pietiečiai, rytiečiai ar lenkai, rusai, latviai.