Tai rodo Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas,
kuriam dalyvavo 1003 Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 90 proc. respondentų įstojo į aukštąsias
mokyklas iškart po mokyklos baigimo. 81,6 proc. neturėjo patirties darbo
rinkoje. Aukštesnį išsimokslinimo laipsnį pasiekusių tėvų vaikai dažniau
siekia aukštojo mokslo.
Pagrindines studentų pajamas (vidutiniškai 860 litų) panašiomis
dalimis sudaro šeimos parama (apie 372 litų) ir pačių uždirbtos pajamos
(apie 364 litų). Nedirbančių biudžetą dažniau sudaro šeimos parama arba
aukštųjų mokyklų stipendijos. Apie 10 proc. gavo finansinę paramą iš
valstybės ir kitų viešųjų šaltinių. Vidutiniškai studentai per mėnesį
išleidžia apie 713 litų. Didžiausia studentų išlaidų dalis tenka maistui
(apie 227 litus), būstui (apie 129 litų), rūbams bei mokesčiais už mokslą
arba egzaminus.
Studentai gana pozityviai įvertino savo gyvenimo sąlygas. 26 proc.
respondentų atsakė, kad juos visiškai tenkina, o 44,3proc. - kad tiesiog
tenkina jų gyvenimo sąlygos. Studentai nurodė, kad yra mažiau patenkinti
savo materialine gerove, bei dideliu darbo ir mokslo krūviu. Gyvenimo
sąlygomis dažniau patenkinti gyvenantys su tėvais, kolegijų, bakalauro
studijų studentai, taip pat Kauno gyventojai tyrimo dalyviai.
Tik 5 proc. apklaustųjų buvo išvykę į užsienį studijuoti arba
stažuotis, tačiau net 35 proc. nurodė, kad ateityje tikrai ketina tai
padaryti. Užsienio studijoms finansavimas dažniausiai gaunamas iš specialios
paramos fondų bei šeimos biudžeto. Dauguma apklaustų studentų geriausiai
moka anglų kalbą - ja gerai kalbantys nurodė 62 proc.. Antra pagal
populiarumą - rusų kalba, trečia - vokiečių.
Tyrimas buvo atliekamas kaip europinio „Eurostudent“ projekto dalis.
„Eurostudent“ tyrimą Lietuvos studentų atstovybių sąjungos užsakymu atliko
viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ tyrimai, o finansavo
Švietimo ir mokslo ministerija.