„Šunų šilumos apykaita prastesnė nei žmonių, tai yra jie sunkiau
pakelia kaitrą. Todėl į lauką juos reikia vesti vėsesniu paros laiku,
vaikščioti pavėsyje ir trumpiau. Taip pat nepatariama vežti jų per karštį
automobiliais be kondicionierių“, - sakė etologas (gyvūnų elgsenos
specialistas) Andrejus Neuronovas.
Esant karštiems orams, pridūrė jis, šunims negalima duoti gerti
vandens anksčiau nei po 15 minučių po pasivaikščiojimo lauke. Kad šuniui
būtų lengviau, galima jį išmaudyti ar tiesiog sušlapinti jam galvą.
Pasak A.Neuronovo, per karščius šunys darosi mažiau agresyvūs, ramesni
ir tingesni.
Daugiau dėmesio šiomis dienomis reikia skirti ir katėms, pažymėjo
etologas.
Benamiai gyvūnai ieško išsigelbėjimo pavėsyje: katės daugiausia
rūsiuose, o šunys - ten pat, kur ir žmonės - skveruose, parkuose, miškuose,
prie vandens. Todėl čia susidaro daugiau galimybių plisti užkrečiamosioms
ligoms, kuriomis gali būti užkrėsti ir vandens telkiniai.
Ankstyvi karšti orai, pasak etologo, paspartino daugelį gamtos
procesų: anksčiau nužydėjo ievos, alyvos, išaugo įvairūs augalai ir žolės,
suaktyvėjo daugybė erkių, dauginasi laukiniai žvėrys, vabzdžiai, driežai,
išskilo iš kiaušinių paukščių jaunikliai.
A.Neuronovas pabrėžė, kad tokiu oru gali smarkiai padaugėti ir
graužikų: dabar jie mažiau laiko praleidžia maisto paieškoms, ir daugiau -
dauginimuisi.