Janas Grzebskis iš Dzialdovo miesto centrinėje
Lenkijoje dirbo geležinkelyje vagonų prikabinėtoju ir 1988 metais pateko į
avariją. Be sąmonės jis buvo nuvežtas į ligoninę, jo sveikatos būklė vis
blogėjo. Gydytojai nustatė galvoje auglį, geležinkelininkas buvo
paralyžiuotas, po to apako, o galiausiai atsidūrė komoje. Nė vienas
gydytojas jo žmonai nesiryžo sakyti, kad vyriškis gali pasveikti. Tuo tikėjo
tik jo žmona.
„Iš vienos ligoninės keliavau į kitą ir visur man sakė, kad Janas
ilgai negyvens, o aš tikėjau, kad jis pasveiks ir pykau, kai kas nors siūlė
mano vyrui padėti numirti“, - pasakojo Jano žmona Gertruda.
Viltis moteriškei sugrįžo prieš metus. Jai pasirodė, kad vyras nori
kažką pasakyti. Po kelių mėnesių jis buvo paguldytas į miesto ligoninės
reabilitacijos skyrių. Ir čia niekas netikėjo, jog žmogus pasveiks, tačiau
darė viską, kad palengvintų jo gyvenimą. Visų nuostabai, po dviejų mėnesių
J.Grzebskis pradėjo kalbėti, dingo paralyžius, jis jau sėdi ir gali žengti
keletą žingsnių. Gydytojai tiki, kad vyriškis visiškai pasveiks.
Pats J.Grzebskis dabar irgi pripažįsta, kad už savo gyvybę turi būti
dėkingas žmonai. „Ji vienintelė, kuri visada manimi rūpinosi. Ji išgelbėjo
man gyvybę“, - sakė jis.
J.Grzebskis nelaimės metu buvo keturių vaikų tėvas. Dabar jam bus
malonu susipažinti su 11 savo vaikaičių.
Patekęs į komą dar komunistinio režimo laikais J.Grzebskis atsibudo
Europos Sąjungoje. „Šiandien mane stebina visi tie žmonės, kurie vaikšto
aplink su mobiliaisiais telefonais rankose ir niekaip nesiliauja dejavę. O
aš niekuo nesiskundžiu“, - tikino J.Grzebskis.