Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) surengtame
forume dalyvavę ekspertai pripažino, jog ankstesni rodikliai, žmonių
pasitenkinimą gyvenimu matavę pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) ir
visuomenės gerovę, nebėra tinkami.
„Matuodami BVP kiekvienam žmogui, manome, jog žinome, kaip tie žmonės jaučiasi, - forume sakė OECD generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria. - Tačiau ar valstybių lyderiai pakankamai gerai
informuojami, ko žmonės nori, ką jaučia ar kuo tiki? Turime rasti priemonių pagerinti visuomenei tinkamų sprendimų priėmimą.“
Roterdamo Erasmus universiteto profesorė Ruut Veenhoven atliko tyrimą, kuris vertino žmonių laimės dydį.
Jo metu tiriamieji turėjo atsakyti į paprastą klausimą: „Ar esate
patenkintas savo gyvenimu“? Atsakymą reikėjo pateikti dešimties balų
sistemoje.
R.Veenhoven, vadovaujanti Pasaulinei laimės duomenų bazei, surinko 95
šalių duomenis.
Pasirodo, jog patys laimingiausi Žemėje yra Danijos gyventojai, savo
gyvenimą vertinantys vidutiniškai 8,2 laimės balo.
Mažiausiai laimingi - tanzaniečiai, pasitenkinimą gyvenimu išreiškę
tik vidutiniškai 3,2 balo.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos yra 17-oje vietoje, o Rusija - 84-oje.
„Laimingosios šalys yra demokratinės, puikiai valdomos, jų ekonomika
turtinga ir konkurencinga. Nepriklausomai nuo santvarkos, tokiose šalyse
valdininkai atviri, atsakingi ir nekorumpuoti. Be to, šalyse vyrauja lyčių
lygybė ir tolerancija. Visa tai leidžia žmonėms kurti tokį gyvenimą, koks
jiems labiausiai priimtinas“, - sakė R. Veenhoven.
Susituokę žmonės yra laimingesni, nei vienišiai, tačiau šis skaičius
mažėja susilaukus vaikų. Moterų liberalizacija suteikė daugiau laimės vyrams
nei moterims. Be to, kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo jis nelaimingesnis.
Šie duomenys vertingi ne tik kaip įvairių visuomenės sluoksnių
atspindys. Kada nors jie gali daryti įtakos ir valdžios sprendimams.
Pasak Londono ekonomikos mokyklos profesoriaus Richardo Layardo, „galima apklausti žmones apie įvairias jų gyvenimo sritis, pasidomėti ir to gyvenimo detalėmis. Tada galima daryti išvadas,
kokią įtaką visuomenei daro vieni ar kiti valdžios sprendimai“.
Laimės apskaičiavimas vis dar laikomas tik eksperimentu, tačiau,
R.Layardo nuomone, kada nors jis galėtų tapti daug efektyvesne visuomenės
nuomonės tyrimo priemone nei apklausos: „Bandome sužinoti, ką iš tikro
visuomenei davė valdžios sprendimai, o ne kaip žmonės tuos sprendimus
vertina“.
Kita daug žadanti tyrimo sritis yra neurologija, kurią statistikos
ekspertai taip pat galėtų panaudoti kaip priemonę tyrimams.
„Vis daugiau ir daugiau neurologinių tyrimų galime susieti su
psichologiniais ir sociologiniais laimės tyrimais. Taip apie žmogų
sužinosime dar daugiau“, - sakė Gertas Wagneris (Gertas Vagneris) iš
Vokietijos ekonominių tyrimų instituto.
Tačiau jis skubėjo pridurti, jog „politikams iš to jokios naudos“,
atmesdamas galimybę valdžiai įlįsti į gyventojų protus ir taip juos padaryti
laimingesnius.