Daugybė žmonių vienu ar kitu sunkesniu gyvenimo momentu pajunta nusivylimą Dievu. Net ir pats Jėzus, kentėdamas ant kryžiaus klausė, kodėl Dievas Tėvas jį apleido. Tačiau nedaugelis kaip šios istorijos herojus manė, kad Dievas nusipelnė bausmės.
Pavelas Mircea, kalintis už nužudymą, ieškinį pateikė Vakarų Rumunijos mieste Timisoaroje. Dievą jis kaltino neapsaugojimu jo nuo pikto. Jis taip pat tikino, kad krikštydamasis sudarė sutartį su Dievu, įpareigojančią Dievą jį nuolatos saugoti. „Dievas nesilaikė duoto žodžio. Jis turėjo mane saugoti nuo visokio blogio, tačiau vietoj to jis atidavė mane šėtonui, kuris ir liepė man žudyti“, - tikino P. Mircea.
Rumunijos dienraštis „Evenimentul Zilei“ rašo, kad ieškinį nusikaltėlis adresavo „Dievui Tėvui, kuris yra Danguje“. Rašytinėje formoje P.Mircea save pristatė kaip rumunų stačiatikių ortodoksų bažnyčios narį.
Ieškovas pacitavo penkias pastraipas iš Rumunijos baudžiamojo kodekso, kuriose aprašė nusikaltimus, kuriuos Dievas įvykdė. Tarp šių nusikaltimų minėtas sukčiavimas, pasitikėjimo sulaužymas, įstatymų nepaisymas ir neteisėtas turto pasisavinimas. P.Mircea'os teigimu, Dievas savo sutarties dalies nesilaikė, nors jis be jokio išskaičiavimo kalbėjo maldas bei tarnavo bažnyčiai.
Timisoaros teisėjas bylą atmetė, argumentuodamas, kad Dievas visuomenės akyse yra ne fizinis asmuo ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
Rumunijos stačiatikių ortodoksų patriarcho delegatas Bukarešte Constantinas Stoica ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad kalėjimo kapaleono laukia nelengva užduotis – išaiškinti P. Mirceai, kad „Dievas nesielgia prieš žmonių valią ir duoda jiems laisvę rinktis tarp blogų ir gerų poelgių“.