Superkompiuteris be pertraukos dirbo 63 valandas, kad pateiktų neginčijamų įrodymų, jog pirminę konfigūraciją kubui įmanoma sugrąžinti daugiausia 26 ėjimais – arba vienu mažiau, nei ankstesnis geriausias sprendimas.
Bet du tyrimą atlikę kompiuterių specialistai iš Šiaurės rytų universiteto Bostone (JAV, Masačiūsetso valstija) Danielis Kunkle‘as ir Gene‘as Coopermanas nesirengia užmigti ant laurų. Jie įsitikinę, kad dar labiau pasistengę galėtų ėjimų skaičių sumažinti.
Mokslininkai suprato, kad apskaičiuoti visas galimas Rubiko kubo konfigūracijas – kurių yra 43 milijardai – net ir galingiausiam kompiuteriui atimtų pernelyg daug laiko. Taigi vietoj to jie pasitelkė dviejų pakopų strategiją.
Iš pradžių jie užprogramavo superkompiuterį, kad šis išspręstų galvosūkį iki bet kurio iš 15 tūkstančių „pusinių sprendimų“. Iš bet kurios iš šių konfigūracijų Rubiko kubiką išspręsti iki galo galima vos keliais ėjimais.
Išsamus tyrimas atskleidė, kad nesvarbu, kaip sumaišysi kubą, jį įmanoma visiškai išspręsti daugiausia 29 ėjimais, o daugumą konfigūracijų – 26 arba net dar mažiau.
Tada mokslininkai visą dėmesį skyrė „problematiškiems“ kubams, kuriems išspręsti reikėjo daugiau nei 26 ėjimų. Kadangi tokių konfigūracijų buvo visai nedaug, superkomiuterio pajėgumo užteko jiems išspręsti palyginti greitai.
Kompiuteris nenuvylė: visus kubus jis sugebėjo išspręsti ne daugiau kaip 26 ėjimais.
Mokslininkai įsitikinę, kad šis tyrimas juos vienu žingsniu priartina prie tikslo atrasti vadinamąjį „Dievo skaičių“ – minimalų skaičių ėjimų, surenkančių Rubiko kubą.
Šitaip pavadintas ir dosnus matematinis prizas, nes manoma, jog tik Dievui pavyktų išspręsti galvosūkį minimaliu ėjimų skaičiumi. Išsamūs teoriniai tyrimai leidžia manyti, kad „Dievo skaičius“ yra šiek tiek didesnis už 20.