Penki moksleiviai, priklausantys mokyklos ledo ritulio rinktinei, buvo pagauti užsiiminėjantys oraliniu seksu su penkiolikmete moksleive sporto salės persirengimo kambaryje.
Vėliau į paviršių iškilo ir daugiau incidentų, kuriuose dalyvavo tie patys moksleiviai. Visi vaikinai buvo pašalinti iš akademijos, o trys iš jų galų gale atsiprašė penkiolikmetės. Mainais jiems nebuvo pareikšti kaltinimai išprievartavimu.
Knygos autorės, apklaususios daugelį Miltono akademijos moksleivių, priėjo išvadą, kad šie incidentai tėra ledkalnio viršūnė. Visą šį ledkalnį jos ir aprašė savo knygoje, kurią „Publishers Weekly“ atsainiai pavadino „vaikiškais plepalais“.
Tačiau seksas gerai perkamas. Knyga praėjusią savaitę pateko į „The New York Times“ bestselerių sąrašą. Žurnalo „Time“ reporterė kalbina 26 metų knygos autores Abigail Jones (1999 metų Miltono akademijos laida) ir Marissą Miley (1998 metų laida).
- Laikraštis „Boston Globe“ pakalbino kelis vaikus, kurie sakė, kad gailisi padėję jums rinkti medžiagą knygai. Pasak jų, joje rašoma tik apie seksą, tad jie jaučiasi apgauti. Ką galėtumėte atsakyti?
MM: „Neramios mergelės“ yra užjaučiantis ir atviras pasakojimas apie tikrą gyvenimo patirtį. Mes labai dėkingos už tų moksleivių mums skirtą laiką ir mintis.
AJ: Atvirai kalbant, labai keista, kad mūsų kalbinti moksleiviai šitaip reaguoja. Mes neslėpėme, apie ką bus knyga. Mes norėjome aprašyti tikrą gyvenimą. Tikime, kad šie moksleiviai dalyvauja platesnėje diskusijoje. Mes didžiuojamės savo darbu ir šimtu procentų jį remsime.
- O kaip kaltinimai, kad knyga artimesnė lengvai pornografijai, o ne sociologijai?
MM: Mes aprašėme tai, kas išties vyksta. Mokiniai gyvena ne vakuume – jie lanko pamokas, patiria stresą dėl stojimų į universitetus, nesutaria su tėvais. Visa tai mes sudėjome į knygą.
Jei atvirai, būtų nesąžininga neskirti daug dėmesio tikroms šių moksleivių problemoms ir kasdienėms mintims. Tai būtų netikra.
AJ: Žmogus, sakantis, kad „Neramios mergelės“ yra lengva pornografija, turėtų pats perskaityti knygą. Jis ir yra mūsų auditorija. Tai tik įrodo, kad reikia daugiau kalbėti apie šias problemas.
MM: Mūsų knyga nėra lengva pornografija. Tačiau kai kurie ten aprašomi įvykiai yra šis tas daugiau nei lengva pornografija. Jie savo esme netgi labai pornografiški.
AJ: Teisybė. Mūsų tikslas buvo aprašyti tai, kas tikra. Knyga nėra grožinės literatūros kūrinys. Mes nieko neišsigalvojom. Negalėtume to padaryti.
- Kaip nusprendėte knygą rašyti kartu?
AJ: Kai skandalas iškilo į paviršių ir apie jį ėmė rašyti laikraščiai, buvome sukrėstos. Pažvelgėme viena į kitą ir pagalvojome: ar tu prisimeni, kad būtum lankius tokią mokyklą? Nieko tokio neprisiminėme.
Šie įvykiai mums pasirodė daug ekstremalesni, nei ta aplinka, kurią prisimename. Paklausėme savęs: kiek viskas pasikeitė nuo to laiko, kai baigėme mokyklą? Nebuvo praėję nė dešimties metų nuo išleistuvių. Taigi nusprendėme pasiaiškinti, kaip atrodo šiandieninė mokykla.
- Ar incidentai tėra išimtys, ar atskleidžia socialines visos šalies tendencijas?
MM: Be abejonės, tai jokia išimtis. Išsiaiškinome, kad daugelis mūsų apklaustų merginų ir vaikinų yra turėję atsitiktinių lytinių santykių. Netgi ir visoje šalyje atlikti tyrimai ir apklausos rodo, kad Miltono atvejai nėra išimtiniai – daugiau nei pusė 15-19 metų Amerikos paauglių užsiiminėja oraliniu seksu.
- Ar Miltono akademijos vaikinai sulaukė teisingos bausmės?
AJ: Tokie Masačiusetso valstijos įstatymai, taigi nieko daugiau apie tai negalime pasakyti. Išties mes siekiame pradėti diskusiją apie paauglių seksualinę patirtį ir sunkumus.
Kas motyvavo tuos vaikinus? Mes išsiaiškinome, kad kai kurie mūsų apklausti moksleiviai paprasčiausiai nori turėti kuo pasigirti – santykiais su mergina arba keliomis merginomis. O kiti vaikinai, komentuodami sekso skandalą ir tų ledo ritulininkų elgesį, sakė, kad galbūt jie jautė savo bendraamžių spaudimą taip elgtis.
- O kaip vertinate tai, jog vaikinai buvo nubausti, o mergina – ne?
MM: Miltono bendruomenėje tai išties sukėlė daug ginčų. Moksleiviai buvo pasidalinę į priešiškas stovyklas: vieni sakė, kad vaikinus derėjo išmesti, kiti – kad ne. Vieni manė, kad kalta buvo ir mergina, kiti – kad ji tik auka.
- Kaip skandalas paveikė kitus moksleivius?
MM: Jis neabejotinai turėjo didelės įtakos ten besimokiusiems vaikams. Nors daugelis mūsų kalbintų mokinių sakė, kad jų tie įvykiai nesukrėtė.
AJ: Galbūt jie manė, kad tai šlykštu.
MM: Tačiau jų tai nenustebino. Besimokydami gimnazijoje jie dažnai girdėdavo panašių istorijų. Mus labiau domino momentas, jog jos šitaip nustebino suaugusiuosius. Supratome, kad tarp kartų egzistuoja ne tik atotrūkis, bet tikra bedugnė. Tarp to, ką paaugliai daro ir kas vyksta jų gyvenimuose, ir tarp to, ką apie juos mano suaugusieji.
AJ: Reikia pasakyti, kad ne visi mūsų kalbinti moksleiviai užsiima seksu. Kai kurie tik draugauja su priešingos lyties bendraamžiais – egzistuoja platus spektras. Tačiau visi tėvai turėtų suprasti, kad net jei jų vaikas šitaip nesielgia, jis arba ji tikrai turi tokių draugų. O jei ne draugų, tai bent bendraklasių.