Šeštadienį Vilniuje, Šventaragio slėnyje prie Gedimino paminklo bus
pagerbti lietuvių protėviai, baltų civilizacijos kūrėjai ir gynėjai.
Vidurdienį suliepsnos baltų didvyrių atminimui skirtas aukuras, dundės
būgnai, gaus trimitai, gros dūdmaišiai. Folkloro ansamblis „Kūlgrinda“ ir
jaunimo folkloriniai ansambliai giedos senųjų valdovų pagerbimo dainas ir
sutartines, pranešė renginį organizuojanti Lietuvos Ramuvų Sąjunga.
Baltų vienybę simbolizuojanti ugnis šeštadienio vakarą bus uždegta ir ant
Gedimino kapo kalno.
Baltų vienybės diena bus pažymėta ir kituose Lietuvos miestuose.
Klaipėdoje šia proga bus surengtas minėjimas bei koncertas. Šiauliečiai šią
dieną minės Jauniūnuose, Saulės mūšio lauke.
Rugsėjo 22 dienos vakarą baltų vienybės ugnys nušvies ir kaimyninės
Latvijos padangę.
Rugsėjo 22-ąją Baltų vienybės diena prieš keletą metų paskelbė Lietuvos
ir Latvijos parlamentai.
Dabar žinomos pagrindinės baltų gentys susiformavo 5- 6 amžiuje, kuomet
pirmuosius regiono gyventojus asimiliavo ateiviai iš pietų. Bendrą genčių
pavadinimą „baltai“, kaip mokslinį terminą, 19 amžiaus viduryje pateikė
mokslininkas Georgas Neselmanas, ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas.
Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie
Baltijos jūros.
Lietuvos teritorijoje gyvenusias baltų gentis - kuršius, sėlius,
žemaičius, lietuvius, aukštaičius, žiemgalius - siejo giminystės ryšiai,
bendros tradicijos, vienodi laidojimo papročiai, religija.
Šiuo metu pasaulyje gyvuoja tik dvi baltų tautos - lietuviai ir latviai.
Kitos baltų tautos ir gentys iki 19 amžiaus buvo asimiliuotos lietuvių,
latvių, vokiečių ir įvairių rytų bei vakarų slavų etnosų.