Jumoristines premijas, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ - pagal žodį
„ignoble“, reiškiantį „nekilmingas“, „gėdingas“, ir skiriamas už pasiekimus,
kurių „negalima ar nereikia pakartoti“, per 17-ąją kasmetinę ceremoniją
teikė tikrieji Nobelio premijų laureatai.
Šias premijas 1991 metais mokslinio žurnalo „Annals of Improbable
Research“ redaktorius Marcas Abrahamsas įsteigė tam, kad
atkreiptų dėmesį į keistus projektus, kurie gali likti nepastebėti.
Tarp šių metų laimėtojų buvo brito ir amerikiečio duetas, ištyręs
šalutinį kardų rijimo poveikį, ir ispanų komanda, atsakiusi į klausimą, ar
žiurkės gali atskirti japonų ir olandų kalbos žodžius, kai jie tariami
atbulai.
„Tai buvo netikėta. Mes mažiausiai šito tikėjomės“, - sakė viena iš
Barselonos komandos mokslininkių Nuria Sebastian-Galles.
Septyni iš dešimties laimėtojų šiais metais atvyko atsiimti savo
apdovanojimų, kuriuos įteikė šeši tikri Nobelio premijų laureatai.
Nors laimėtojai pagal šio renginio tradiciją buvo apmėtyti popieriniais
lėktuvėliais, visi jie džiaugėsi gavę nedidelius trofėjus su višta ir
kiaušiniu.
Paklaustas, kodėl vištos tapo šių metų apdovanojimų tema, ceremonijos
vedėjas M.Abrahamsas nutaisė nustebusią veido išraišką ir pasakė: „Kaip jūs
galėjote ne?“
Kai kurie mokslininkai skundėsi, kad jumoristinės premijos nepelnytai
sumenkina tyrimus. Kiti teigė, kad jumoras paverčia mokslininkus
žmogiškesniais.
„Aš visai nepriimu to kaip įžeidimo“, - sakė britų radiologas Brianas
Witcome`as, kuris laimėjo medicinos premiją už kardų
rijimo tyrimus. „Humoras padeda tyrimui“, - pridūrė jis.
Jo kolega, JAV mokslininkas Danas Meyeris netgi susigrūdo
į gerklę trumpą kardą, o jo rankena styrojo iš burnos; po to jis padėkojo iš
džiaugsmo šūkčiojančiai miniai.
Tarp buvusių laimėtojų, dalyvavusių ceremonijoje, buvo plastikinio
rožinio flamingo kūrėjas, besislepiančio žadintuvo išradėjas ir
mokslininkas, nustatęs pirmąjį homoseksualios nekrofilijos atvejį tarp
ančių.
„Mano žiniomis, toks elgesys nebuvo pastebėtas tarp vištų“, - visiškai
rimtai teigė olandas Keesas Moelikeris.
Šiais metais apdovanoti tyrimai varijavo nuo pastangų ištirti, kaip
susiraukšlėja paklodės ir kaip artikelis „the“ sukelia galvos skausmą
besimokantiems anglų kalbos, iki tyrimų, kodėl žmonės negali liautis valgę,
jeigu jiems patiekiama „niekada nesibaigianti“ lėkštė sriubos.
Kai kurie laimėtojai mėgino paaiškinti savo tyrimus, tačiau jeigu jie
kalbėdavo ilgiau kaip minutę, juos pertraukdavo aštuonerių metų mergaitė
„panelė Brangutė“, kuri sušukdavo: „Prašom liautis, man nuobodu!“
Tačiau olandų mokslininkė Johanna van Bronswijk sugebėjo paaiškinti, kodėl ji atlieka erkių, vabzdžių, vorų ir panašių gyvių, aptinkami žmonių lovose, surašymą.
„Nustačiau, kad jūs niekada nemiegate vieni“, - sakė ji.
Argentinietis Diego Golombekas, radęs priemonę
žiurkėnams nuo laiko juostų skirtumo, padėkojo asistentams už tai, kad jie
„ėjo į vaistinę nupirkti mums „Viagros“.
Ekonomikos prizu taip pat buvo įvertintas vienas taivanietis, sukūręs
prietaisą, kuris užmeta tinklą ant banko plėšikų. Tačiau jis neatvyko į
ceremoniją, nes prieš ją kažkur dingo.
„Kai kas Taivane teigė, kad vyriškis įstrigo savo sukurto įrenginio
viduje ir ten tebėra iki šiol“, - sakė Abrahamsas.
Prestižiškiausias taikos prizas atiteko vienai JAV oro pajėgų
laboratorijai už pastangas sukurti sprogmenis, kuriuos komitetas pavadino
„gėjų bomba“ - cheminį ginklą, dėl kurio priešo kariai neatsispirtų vienas
kito seksualinei traukai.
Atsiimti šio prizo niekas neatvyko, tačiau ant scenos nukrito diskotekų
rutulys - vakaro vedėjas perspėjo, kad ši bomba bus pademonstruota, kol dar
neįsikišo oficialus šio vakaro cenzorius.
Chemijos prizu buvo apdovanota japonų mokslininkė Mayu Yamamoto, kuri iš karvių mėšlo išskyrė vanilės aromatą. Be to, jos garbei
vietos ledainė sukūrė naujo skonio ledus, kuriuos pavadino „Yum-a-Moto
Vanilla Twist“.
M.Yamamoto teigė, kad apie laimėtą prizą jai buvo pranešta elektroniniu
paštu, ir ji pamaniusi, kad tai yra pokštas. Tačiau ji nusprendė atvykti į
ceremoniją, nes „norėjo, kad visi sužinotų apie jos pasiekimą“.