Tauragės centre, Prezidento gatvėje, tris dešimtmečius stūksojęs Tauragės šilumos tinklams priklausęs kaminas prieš savaitę išnyko per kelias sekundes.
Žiūrėkite reportažą apie kamino griūtį.
Katilinės statinius bei daugiau nei hektaro dydžio sklypą nupirko bendrovė „Maxima LT“. Čia iškils prekybos centras.
Generalinis rangovas „Tavilta“ nusprendė du kaminus ne sprogdinti, o tiesiog nugriauti.
„Aukštalipio darbas – pavojingesnis, bet jo paslaugos – pigesnės.
Už tokių dviejų kaminų, kaip buvo Tauragėje, sprogdinimą reikėtų mokėti daugiau nei keliasdešimt tūkstančių litų“, – aiškino „Taviltos“ direktorius Julius Gudavičius.
Tuo tarpu aukštalipiui užteko kelis kartus mažesnės sumos.
Dalį kamino nuardė
„Kamino griovimo ir sprogdinimo principas yra toks pat, tik aš šį darbą atlieku savo rankomis“, – aiškino aukštalipis J.Apieravičius.
Kad 60 metrų aukščio kaminas saugiau virstų ant žemės, J.Apieravičius jį nuo viršaus patrumpino maždaug dešimt metrų, o praėjusį pirmadienį apačioje padarė skylę.
Smalsuoliai net aiktelėjo, kai nedidelė kamino dalis atitrūko ir subyrėjo.
Plytos galėjo užvirsti ant darbininko, bet jis spėjo nubėgti.
Po šio nedidelio incidento J.Apieravičius toliau dirbo tol, kol, nudaužus paskutinę plytą, buvo aišku, kad kaminas netrukus grius: „Panašiai kaip medį kirsdamas apačioje išdaužiau vieną kamino pusę, ir šis griuvo. Kai išgirdau plytų traškėjimą, supratau, kad jau reikia bėgti šalin“.
Rizikuoja savo gyvybe
Vyras, trumpindamas kaminą, aukštai ant jo atbrailos pasidėdavo maždaug 30 cm pločio lentą ir ant jos sėdėdamas arba stovėdamas keletą dienų ardė plytas.
Aukštalipis dirbo be apsaugos priemonių, tik apsijuosęs virve. Jis dažnai nedėvi net šalmo.
„Jis tik trukdo dirbti, o su kepure lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Kad nesvaigtų galva, reikia sukoncentruoti dėmesį į tai, ką darau.
Aš pats atsakau už savo gyvybę. Mano darbas – kaip vairuotojo.
Jeigu jis nesusikoncentruos į kelią, atsitrenks į medį, jeigu aš prarasiu pusiausvyrą, galiu kristi žemyn“, – aiškino gyvybe rizikuojantis darbininkas.
Jis tvirtino, jog dirbant tokiame aukštyje reikia atsižvelgti ir į vėją – jo greitis turi neviršyti 14 metrų per sekundę.
Vėjo greičiui nustatyti J.Apieravičius neturi specialių prietaisų – apie orus pasiklauso per radiją, o jei dirbant netikėtai užklumpa stiprus vėjas ar lietus, skubiai surenka įrankius ir lipa žemyn.
„Darbą turėjau atlikti skubiai, todėl dažnai ant kamino praleisdavau visą dieną. Pietus valgydavau ten pat.
Po darbo svarbu gerai pailsėti, atsipalaiduoti. Aukštas statinys suteikia daug adrenalino“, – apie darbą Tauragėje pasakojo J.Apieravičius.
Darbo Lietuvoje netrūksta
Pakruojo rajone, Linkuvoje, gyvenantis vyras šio amato ėmėsi, kai vienas kunigų jį dar sovietmečiu pakvietė suremontuoti bažnyčios stogą.
„Kai remontavau Lygumų bažnyčią Pakruojo rajone, klebonas už dviejų savaičių darbą sumokėjo 2 tūkstančius rublių. Jie buvo suplėkę. Pinigus nunešiau į banką ir juokiausi, kad iš po obels juos iškasiau.
Šiaip per savaitę uždirbdavau apie 120 rublių. Tais laikais tai buvo dideli pinigai“, – apie praeities uždarbį pasakojo J.Apieravičius.
Jis tik prieš dešimt metų gavo aukštalipio pažymėjimą. „Sovietiniais laikais jo nereikėjo“, – aiškino Linkuvos gyventojas.
Tauragėje sėkmingai nugriovęs didžiulį kaminą aukštalipis džiaugėsi, kad darbo jam netrūksta. Šiemet jis planuoja nugriauti dar tris kaminus.