Šalia jų esantys žmonės, ypač šeimininkai, iš tikrųjų daro didelį poveikį
šuns elgsenai, ir ne visada veiksmai, kuriuos jie daro esant žmogui,
tikslingi.
Prie tokios išvados priėjo etologė Agnes Erdohegyi iš
Eotvoso Lorando universiteto Budapešte.
Po specialų tyrimų paaiškėjo, jog šunų dėmesys tiek sutelktas į žmogaus
elgesį, kad dažnai jie elgiasi visiškai nelogiškai, kad tik šeimininkas būtų
patenkintas. Jeigu žmogus neatkreipia į save šuns dėmesio, šuo „mąsto“
logiškiau, atsižvelgdamas į savo norus.
„Tačiau nereikia manyti, kad prijaukindami gyvūnus, mes darome juos
mažiau protingus, nes įrodyta, kad šuns elgesys būna sudėtingesnis, esant
skirtingoms socialinėms situacijoms, - paaiškina A.Erdohegyi. - Tačiau tiesa
ir tai, kad sutelkdamas savo dėmesį į šeimininkus, šuo labai dažnai elgiasi
neteisingai“.
Tyrėja padarė savo išvadas, remdamasi eksperimentais su 42 suaugusiais
šunimis, kurie dalyvavo juose esant šeimininkams ir be jų.
Šunys buvo atrinkti pagal vieną reikalavimą - jie turėjo patirti malonumą
žaisdami. Tyrėja atliko pagrindinį eksperimentą, slėpdama kamuolį po gėlių
vazonu, šalia kurio buvo toks pat, bet be kamuolio.
A.Erdohegyi, šuniui matant, stumdė ir apvertinėjo plastikinius vazonus,
sudarydama galimybę jam pačiam pasirinkti vazoną, po kuriuo yra kamuolys.
Kai tyrimas vyko, esant šeimininkui, kuris akimis parodydavo arba kiek
stumtelėdavo vazoną šuns link, šuo pasirinkdavo būtent tą, nors po juo
nebuvo kamuolio.
Jeigu šis eksperimentas vyko, nesant žmonių, o vazonų vieta buvo keičiama
traukiant juos virvutėmis, šuo akimirksniu pasirinkdavo vazoną su kamuoliu.
A.Erdohegyi sako: „Be šunų, panašiai elgiasi šimpanzės ir papūgos -
palyginti su kitais gyvūnais, jos turi didesnių sugebėjimų gyventi šalia
žmogaus“.
Josepas Callas iš Maxo Plancko antropologijos evoliucijos instituto (Vokietija) pažymėjo, kad „toks elgesys
primena elgesį vaikų, kuriuos galima paskatinti priimti vieną ar kitą šalia
esančių suaugusiųjų nurodytą sprendimą, ir šie sprendimai ne visada būna
teisingiausi, nesuteikia kuo didžiausio pasitenkinimo vaikams, o priimami
tik tam, kad būtų patenkinti suaugusieji“.