Kaip pranešė savivaldybė prieš savaitgalį parduota per 2 tūkst. 300 leidimų
prekiauti, be lietuvių į mugę atvyks prekeiviai iš kaimyninių šalių:
Latvijos, Estijos, Rusijos, Vengrijos, Suomijos, Lenkijos.
Šiais metais Kaziuko mugėje numatyta naujovių - Katedros aikštėje
prekiaus tik neįgalūs prekeiviai ir tik tautodailės dirbiniais. Šiemet bus
pagamintas naujas šventės simbolis - 14 metrų ilgio Vikšriukas Tauškaliukas.
Pirmą kartą mugėje įrengta Kaziuko žaidimų aikštelė vaikams, kurioje
žaidžiami nauji žaidimai - Riešutų mašina, Kaziuko telefonas, puodynių
daužymas. Šiemet mugės teritorija dar labiau išsiplėtė - Maironio gatve kyla į
viršų Apžvalgos aikštelės Subačiaus gatvėje link.
Sostinės senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės organizatoriai atgaivino šimtametę tradiciją - nuo XVII amžiaus Vilniuje
rengtas teatralizuotas amatininkų ir miesto gyventojų eitynes.
Spalvinga minia nuo Gedimino prospekto su karalaičiu Kazimieru ir svita slinko Šventaragio, Barboros Radvilaitės,
Maironio gatvėmis iki Tymo amatininkų turgaus.
Vilnius pavasarį pasitikdavo Kaziuko
kermošiumi nuo seno. 1602 metais kanonizavus karalaitį Kazimierą (1458-1484), jo
mirties dieną - kovo 4-ąją Vilniuje vykdavo iškilmingos, teatralizuotos
procesijos - eitynių kelias nusidriekdavo per visą viduramžių miestą, nuo
Katedros aikštės iki Šv.Stepono bažnyčios, kurioje buvo saugoma popiežiaus
dovanota purpurinė šventojo vėliava.
Mūsų dienomis Vilniaus Kaziuko mugė - tarsi visos Lietuvos
tautodailininkų ir amato meistrų suvažiavimas. Jų dirbiniais išlaikoma
senoji tradicija ir įliejama kūrybiško savitumo, individualumo, kasmet
galima pastebėti naujų originalių dirbinių.
Mugės dienomis Vrublevskio, Šventaragio, Gedimino pr., Barboros
Radvilaitės, Maironio gatvėmis ribojamas transporto eismas.