Šis granito monumentas buvo pirmasis Lenino paminklas, pastatytas
Dušanbėje dar 1926 metais.
„Paminklas buvo išardytas apie 22 val. šeštadienį“, - sakė prislėgtu
balsu Tadžikistano komunistų partijos sostinės skyriaus pirmasis sekretorius
Subchonas Safialojevas.
Sprendimas išmontuoti paminklą buvo priimtas dar praėjusių metų kovą, kai
nepakeičiamas Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonovas nusprendė
pervadinti Lenino parką Dušanbėje Rudakio - žymaus tadžikų ir persų poeto,
gyvenusio IX amžiuje, vardu.
Paskelbus šį sprendimą, valdžiai lojali Tadžikistano komunistų partija
(TKP), antroji pagal šalininkų skaičių šioje neturtingiausioje Centrinės
Azijos valstybėje, kreipėsi į prezidentą, prašydama atiduoti partijai
paminklą ir leisti jį pastatyti prie TKP CK pastato Dušanbės centre.
„Atsakymą gavome iš Dušanbės merijos, kuriame jie mus patikino, kad
paminklas bus pastatytas kur nors mieste. Tačiau dabar merija, nepranešusi
mums apie savo galutinį sprendimą išardyti paminklą, negali mums nieko
pasakyti ir siūlo kreiptis į respublikos Meno fondą“, - pažymėjo TKP
atstovas.
Paminklo Leninui išardymą miesto komunistų vadovas vadina
„apgailestautinu“.
„Negalima taip elgtis, jis (Leninas) buvo didis žmogus. Nė viena
valstybė, išskyrus mūsų, negriauna paminklų“, - sakė Subchonas Safialojevas,
kurio pabrėžtinai kuklų kabinetą puošia dviejų pirmųjų Sovietų valstybės
asmenų - Vladimiro Lenino ir Josifo Stalino portretai.
Jis mano, kad paminklas Leninui turi istorinę vertę ir TKP vėl ketina
kreiptis į prezidentą, o jei tai nepadės, tai ir į generalinę prokuratūrą.
Apklausoje, kurią surengė populiarus Tadžikistano savaitraštis
„ASIA-Plus“ po vadžios sprendimo nugriauti paminklą, 29 proc. Tadžikistano
gyventojų buvo už tai, kad paminklas liktų ten, kur ir buvo, o 39,4 proc.
respondentų pasirinko atsakymą: „Argi pas mus kitų problemų nėra?“.
Nors ir atgavę nepriklausomybę po SSRS subyrėjimo, daugelis
tadžikistaniečių jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai, kuriai esant šalyje
buvo pastatytos didelės pramonės įmonės, pakilo gyventojų raštingumo lygis
ir beveik neliko beraščių, o dauguma gyventojų galėjo įsigyti būtiniausių
produktų, kad nereikėtų kęsti bado.
Tadžikistanas stengiasi įveikti penkerius metus trukusio pilietinio karo
praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje padarinius. Per šį karą žuvo
keliasdešimt tūkstančių žmonių ir buvo sugriauta 7 mln. gyventojų turinčios
šalies ekonomika. Maždaug pusė darbingų Tadžikijos gyventojų buvo priversti
važiuoti į užsienį ieškoti darbo, o du trečdaliai gyvena žemiau skurdo
ribos.
„Istorija kartojasi, ir ne mums griauti tuos paminklus, kurių nestatėme“,
- sakė S.Safialojevas.