Rytų Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje įsikūrusiame Riokeno kaimelyje gyvena 170 žmonių, stovi romaninė bažnyčia ir telkšo ančių tvenkinys. Ten pat gimė ir yra palaidotas prieštaringasis filosofas Friedrichas Nietzsche. Taip jau atsitiko, kad Riokenas įsikūręs ant lignito klodo, kuris patraukė didžiausios regiono anglies kasybos bendrovės „Mibrag“ dėmesį.
Kad anglį būtų galima iškasti, reikėtų perkelti visą gyvenvietę kartu su F.Nietzsche‘ės palaikais.
Praėjusį dešimtmetį miestelio gyventojai dėjo daug pastangų, kad įamžintų filosofo gyvenimą Riokene – suremontavo F.Nietzsche‘ės tėvo namą, kuriame būsimasis filosofas praleido pirmuosius šešerius gyvenimo metus, o šalia stovėjusias arklides pavertė muziejumi. Bet dabar konfliktas tarp miestelio kultūros ir jo anglies įžiebė karštus ginčus.
„Mibrag“ turi atvirų karjerų anglies gavybos monopolį ir valdo daugelį Burgenlandkreiso apygardos jėgainių, tiekiančių šilumą ir elektrą visam regionui. Bendrovei tiesiogiai dirba 2100 žmonių, o dar 2800 žmonių regione, kuriame nedarbo lygis siekia 20 proc., algą čia užsidirba netiesiogiai. Tačiau mainais vietovė netenka savo kraštovaizdžių – tiek kultūrinių, tiek gamtinių.
Pavyzdžiui, Velykų sekmadienį po metų pertraukos duris atvėrė maža bažnytėlė, kuri pernai spalį buvo patraukta 12 km į šalį, nes jos miestelį nusipirko angliakasiai.
Bažnyčia buvo apvyniota milžiniška plieno konstrukcija, užkelta ant didelės priekabos ir labai lėtai savaitę tempiama iš Heuersdorfo į Borną, nedidelį Saksonijos miestelį netoli Leipcigo.
Tačiau šio anglies telkinio ištekliai išseks dar iki 2040 metų, todėl „Mibrag“ ieško kitų. Šiuo metu bendrovės žvilgsnis krypsta prie Riokeno apylinkų, kur pirmieji bandomieji gręžiniai iškasti dar 2006 metais.
Jei „Mibrag“ nuspręs eksploatuoti telkinius, tokios gyvenvietės kaip Riokenas išnyks iš žemėlapių dar iki 2025 metų. Nors kai kurie gyventojai susibūrė į šiems planams besipriešinančią iniciatyvinę grupę, parama angliakasybos plėtrai auga. Mat nuo Vokietijos suvienijimo regionas jau neteko 36 proc. savo gyventojų, kurie patraukė į turtingesnes šalies vietoves.
Dėl šios priežasties trys pagrindinės regiono partijos – krikščionys demokratai, socialdemokratai ir buvę komunistai – remia lignito gavybos plėtrą. Priešiškai nusiteikę tik žalieji, kurie, nors ir mėgaujasi iki 36 proc. gyventojų parama kai kuriose į Riokeną panašiose gyvenvietėse, tačiau visam regione teturi vos 4,2 proc. rėmėjų.
Sunku nuspėti, ką ir pats filosofas pasakytų apie susidariusią situaciją. Nors galbūt ir nenorėtų būti trukdomas savo amžinojo poilsio vietoje, F.Nietzsche nebuvo vadinamosios „monumentaliosios istorijos“ šalininkas. 1873 metais rašytuose apmąstymuose „Apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui“ jis kritikavo tokią istoriją, kuri „tarnauja praeičiai, palaidodama tolesnį gyvenimą“.