Tuo tarpu prekybos centrų akvariumuose žiopčiojančios, ant šono pasvirusios žuvys yra toks įprastas akiai reginys, jog retas susimąsto, kad šiems nebyliems gyvūnams iki patekimo ant stalo taip pat turi būti garantuota atitinkama gerovė – VMVT direktoriaus Kazimiero Lukausko 2007 m. birželio 28 d. įsakymu patvirtinti gyvų žuvų realizavimo parduotuvėse reikalavimai.
Prekybininkai muistosi
Lietuvos gyvūnų globos draugija viešai reiškia savo nuomonę, kad prekybos centruose parduodamos gyvos žuvys dažnai laikomos nehumaniškomis sąlygomis, todėl prekybai gyvais karpiais, upėtakiais, eršketais, vėžiais turi būti arba keliami griežtesni reikalavimai, arba akvariumų, kuriuose šie gyvūnai laikomi, prekybos centruose turi visiškai nebelikti. Mat šiuo metu prekybininkai atsiperka palyginti mažomis baudomis. Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis nelepia nuostabos, kodėl žmonės vis dar perka iškankintus, nusibadavusius padarus ir dar patys dusina juos maišeliuose tarp kitų pirkinių.
Pasak pašnekovo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kuriam laikui buvo uždraudusi prekybą gyvomis žuvimis tose vietose, kur nėra specialios patalpos žuvims paskersti ir išskrosti, jeigu pirkėjas pageidauja šios paslaugos. Tačiau pernai iš prekybos organizacijų, žuvų augintojų, VMVT ir gyvūnų globos organizacijų atstovų sudaryta darbo grupė nusprendė leisti šią prekybą, jeigu prekybos centrai laikosi nustatytų reikalavimų. B. Noreikio įsitikinimu, prekybininkai tai daro toli gražu ne visuomet, todėl diskusiją šiuo klausimu nedelsiant reikia atnaujinti. „Deja, uždrausti prekybą nehumaniškomis sąlygomis siekia tik neįtakingos gyvūnų globos organizacijos. Prekybininkai ir žuvų augintojai suinteresuoti, kad prekiauti gyvomis žuvimis būtų galima kuo liberaliau. Mano manymu, aktyvesni šiuo klausimu turėtų būti ir patys vartotojai“, - neabejoja B. Noreikis.
Ant vartotojų stalo - stresą patyrusios žuvys
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas teigia, kad gyvos žuvys patiria stresą ir nepatogumus pradedant jų gaudymu iš tvenkinio, vėliau transportuojant, laikant parduotuvės akvariumuose, pardavimo proceso metu. „Jos kenčia jau vien nuo šviesos, sklindančios prekybos salėje, netinkamos vandens temperatūros, nes jis vargu ar būna atvėsinamas, „draugystės“ su plėšriomis žuvimis, žiopsi dėl deguonies trūkumo vandenyje. Karpiai nuo to momento, kai sugaunami, daugiau jau nešeriami, tad jie jaučia ir alkį. Juk eilinis žvejys mėgėjas, sužvejojęs laukinę žuvį, kibire be pašaro jos nelaiko dvi savaites. Nors terminai yra riboti, tačiau sunku pasakyti, kiek laiko kuri žuvis išbūna parduotuvės akvariume, nes žuvys neženklinamos, o akvariumas periodiškai papildomas naujomis. Kai kurios iš bado ir nugaišta“, - samprotauja pašnekovas. Pasak jo, tikėtina, kad žuvys, kurios „plaukioja ant šono“, patenka į prekybos centrų kulinarijos cechus, nes prekybininkams vargu ar apsimoka pjauti sveiką, tik ką sugautą žuvį, kai iš akvariumo galima išgriebti leisgyvę.
Karpio apsvaiginimas - išbandymas pardavėjai
„Vis dėlto vartotojui turi būti palikta galimybė įsigyti šviežių žuvų. Man pačiam teko prekybos centre pirkti karpį, kai laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje turėjome pacientą erelį žuvininką. Jam reikėjo sušerti visą žuvį. Suprantama, kaip gyvūnų globos draugijos atstovas negalėjau kankinti vieną gyvūną tam, kad išgyventų kitas. Todėl paprašiau, kad karpį apsvaigintų. Kilo konfliktas, nes pardavėja atsisakė suteikti šią pirkėjui privalomą paslaugą. Kreipiausi į prekybos centro direktorę. Ji patikino, kad pardavėja privalo šią procedūrą atlikti. Moteriškė drebančiomis rankomis, įtariu, gal pirmą kartą gyvenime, karpį vis dėlto apsvaigino. Suprantu, kad toks darbas priimtinas ne kiekvienam. Abejoju, ar prekybos centrai, sudarydami sutartį su būsimu darbuotoju, jį informuoja ir apie tokią pareigą. Tačiau jeigu parduodi tokią ypatingą prekę kaip gyvas sutvėrimas reikia atitinkami šiam darbui parengti ir pardavėjus“, - neabejoja B. Noreikis.
Į prekybos centrą - su savu kibiru
Pasak jo, Vakarų šalyse gyvos žuvys taip pat parduodamos. Tačiau jei pirkėjas nori neštis ją gyvą, privalo arba turėti iš namų atsineštą kibirą vandeniui, arba įsigyti jį vietoje. „Plastikiniuose maišeliuose niekur civilizuotuose kraštuose žuvys nėra dusinamos. Jeigu karpis nebūtų nebylus gyvūnas, o galėtų šaukti, Lietuvos prekybos centruose pirkėjams turbūt tektų užsikimšti ausis“, - ironizuoja Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas.
Pašnekovas teigia suprantantis, kad pirkėjai pageidauja šviežių visų rūšių produktų, bet, jo žodžiais, vištos, dūstančios maišelyje, iš parduotuvės niekas nesineša, nes vaizdas būtų pernelyg neestetiškas. Tuo tarpu nuo sovietmečio laikų užsilikęs netikęs prekybos metodas gyvomis žuvimis kažkodėl atrodo priimtinas.
Prekyba gyvais padarais privalo būti humaniška
„VMVT reaguoja į vartotojų skundus. Gyvūnų gerove besirūpinantys inspektoriai tikrai eina į prekybos centrus, nagrinėja skundus, randa pažeidimų ir baudžia prekybininkus. Bet prie kiekvieno akvariumo inspektoriaus nepastatysi. Metų eigoje galbūt situacija ir nėra tragiška, tačiau prieš šventes pelno besivaikantys prekybininkai „pamiršta“ visas taisykles – akvariumuose būna daugiau karpių negu vandens. Deja, pirkėjams toks reginys akiai įprastas, todėl skundų pateikiama mažai. Galbūt žmonės mano, kad pasiskundęs parduotuvės vadovui tik susigadinsi nuotaiką, o naudos nebus jokios“, - svarsto B. Noreikis.
Lietuvos gyvūnų draugijos pirmininko teigimu, gamtos globėjai nesiekia, kad prekyba gyvomis žuvimis būtų visiškai panaikinta, tačiau siekia, kad ji vyktų humaniškai. „Žmonės mėgsta ir parsinešę namo suleisti karpius į vonią, leidžia jais „pasidžiaugti“ vaikams. Reiktų gerai pagalvoti, ar tai iš tiesų geras elgesio su gyvais padarais pavyzdys“, - kalba B. Noreikis. Pašnekovo nuomone, geriau jau paprašyti, kad žuvį paskerstų ir išskrostų prekybos centre. „Mano manymu, neverta baimintis, kad išnešęs jūsų išsirinktą žuvį pardavėjas atneš kitą, ne tokią šviežią. Žuvys akvariumuose tokios traumuotos, kad saviškę kiekvienam nesunku atskirti iš randų ir nuplėštų žvynų“, - teigia Lietuvos gyvūnų draugijos pirmininkas.
Stinga ne taisyklių, o deguonies žuvims
VMVT Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Girdžienės teigimu, prekybą gyvomis žuvimis reglamentuoja atitinkami teisės aktai: mažmeninėse prekybos įmonėse, užsiimančiose gyvų žuvų tvarkymu, turi būti užtikrinamas Gyvų žuvų tvarkymo mažmeninės prekybos subjektuose veterinarijos reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. B1-571, įgyvendinimas. Šie reikalavimai nustato maistui skirtų gyvų žuvų laikymo, svaiginimo ir skerdimo, paskerstų žuvų išdarinėjimo parduotuvėse reikalavimus.
Gyvas žuvis galima tvarkyti tik tuose mažmeninės prekybos subjektuose, kurie atitinka minėto teisės akto reikalavimus. Pirkėjams pageidaujant, prekybos centruose žuvys parduodamos gyvos, apsvaigintos, paskerstos ar išdarinėtos.
Mažmeninės prekybos subjekte turi būti įrengtos talpyklos gyvoms žuvims laikyti. Talpyklos, jose esanti įranga ir žuvų gaudymo įranga turi būti tokia, kad netraumuotų žuvų. Atsižvelgiant į parduotuvėse laikomų gyvų žuvų rūšį numatytos rekomenduojamos žuvų kiekio, vandens temperatūros ir ištirpusio deguonies kiekio vandenyje normos.
Prieš perkeliant gyvas žuvis iš vienos talpyklos į kitą turi būti suvienodinta vandens temperatūra. Jos skirtumas turi būti ne didesnis kaip 4 °C. Talpyklose leidžiama laikyti tik sveikas ir gyvas žuvis. Sužeistos, ne tokios aktyvios žuvys turi būti nedelsiant išimamos iš talpyklų, apsvaiginamos, paskerdžiamos, išdarinėjamos ir siūlomos parduoti.
Taip pat mažmeninės prekybos subjektuose turi būti užtikrinama, kad gyvas žuvis tvarkantys asmenys turėtų reikiamą kvalifikaciją, žinių bei įgūdžių atlikti šį darbą.
Parduotuvėse turi būti paskirti atsakingi asmenys, kurie privalo ne rečiau kaip vieną kartą per dieną apžiūrėti talpyklas ir jose esančias žuvis, užtikrinti vandens temperatūrą, vandens prisotinimą deguonimi ir leistiną gyvų žuvų tankumą vandens talpyklose bei pagal įmonės savikontrolės sistemą registruoti duomenis apie gyvų žuvų priėmimą, nurodant priimtų žuvų kilmę, rūšies komercinį pavadinimą ir svorį, patalpų ir talpyklų valymą, plovimą ir dezinfekavimą bei surinktus ir perduotus perdirbti šalutinius gyvūninius produktus.
Išdarinėtos žuvys turi būti kruopščiai nuplaunamos šaltu švariu ar geriamuoju vandeniu. Žuvų svaiginimas ir skerdimas gali būti atliekamas tik patvirtintais metodais.
Siūlomos parduoti išdarinėtos žuvys laikomos lede. Jis turi būti pagamintas iš švaraus ar geriamojo vandens. Ištirpus ledui, vanduo turi lengvai ištekėti ir nesiliesti su žuvimis.
Pirkėjams matomoje vietoje privalo būti pateikiama informacija, kurioje nurodoma žuvų sugavimo vandens telkinyje data, išdarinėjimo data ir tinkamumo vartoti terminas.
Vykdant mažmeninių prekybos subjektų, užsiimančių gyvūnų žuvų tvarkymu, patikrinimus, dažniausiai nustatomi žuvų kiekio vandens talpyklose pažeidimai. Šie pažeidimai tiesiogiai susiję su vandens temperatūros ir ištirpusio deguonies kiekio vandenyje rekomenduojamų normų nesilaikymu.