Diskusijos dėl šios skulptūros lydėjo žiniasklaidos atstovams surengtą
išankstinį vizitą į „Madame Tussauds“ muziejaus filialą, kuris plačiajai
visuomenei atidaromas šeštadienį.
Kritikai teigia, kad nedera muziejuje rodyti diktatorių, pradėjusį
Antrąjį pasaulinį karą ir išnaikinusį Europos žydus, kartu su įžymybėmis,
popmuzikos žvaigždėmis, pasaulio valstybių veikėjais bei sportininkais.
„Aišku, kad figūra sukels susidomėjimą, bet mes tikimės, jog žmonės
supras, kad jis yra dalis ekspozicijos, kur esama ir kitų įdomių dalykų, -
sakė Meike Schulze, bendrovės „Midway Attractions“, kuri yra
atsakinga už „Madame Tussauds“ muziejaus filialą Vokietijoje, vadovė. - Bus
gėda, jeigu jis nustelbs visa kita“.
Tačiau jos nuomonė niekam nė motais.
Apie 200 žurnalistų ir operatorių, galima sakyti, ignoravo vaškinius JAV
prezidentą George'ą W.Bushą, Vokietijos kanclerę Angelą
Merkel, kompozitorių Ludwigą van Beethoveną,
mokslininką Albertą Einsteiną, dainininkę Madonną
ir aktorių Bradą Pittą.
Vietoj to jie grūdosi ir stumdėsi, kad galėtų pamatyti tamsiame kampe
pasodintą Hitlerio figūrą.
Aprengtas pilku kostiumu, Hitleris liūdnai spokso žemyn, jo ranka
ištiesta ant didelio medinio stalo, ant niūraus bunkerio sienos kaba Europos
žemėlapis.
„Mes norėjome parodyti jį tokį, paskutinėmis jo gyvenimo dienomis“, -
sakė M.Schulze, gynusi sprendimą eksponuoti fiurerį motyvuodama tuo, jog
rinkos tyrimų duomenys rodė esant tam pageidavimą, nors pats demonstravimo
faktas yra politiškai jautrus.
Apie 25 darbininkai praleido maždaug keturis mėnesius gamindami
skulptūrą. Jie rėmėsi daugiau nei dviem tūkstančiais nuotraukų ir archyvine
medžiaga, taip pat vaškiniu „Fuehreriu“, esančiu Londone, kur jis
vaizduojamas stovintis.
Vokietijoje demonstruoti nacių simbolius ir Hitlerį šlovinantį meną
uždrausta įstatymu, todėl eksponatas yra aptvertas, kad muziejaus lankytojai
nemėgintų drauge su juo fotografuotis. Stebėjimo kameros ir muziejaus
darbuotojai tai pat padės užkirsti kelią tokiam nederamam elgesiui, sakė
M.Schulze.
Tokios institucijos kaip Vokietijos centrinio Holokausto memorialo fondas
idėją eksponuoti Hitlerį pasmerkė kaip prasto skonio, be to, dar ir pelno
siekiantį.
Tačiau ši vaško figūra yra dar vienas žingsnis laužant tabu apie Hitlerį
praėjus daugiau kaip 60 metų po karo ir Holokausto, per kurį žuvo šeši
milijonai žydų.
2004 metais sukurtas filmas „Trečiojo reicho žlugimas“ (Der Untergang)
sukėlė prieštaringų vertinimų, kadangi parodė Hitlerį žmogiškoje šviesoje
paskutinėmis jo gyvenimo dienomis. O praėjusiais metais satyrą apie Hitlerį
„Mano fiureris - tikrai teisingiausia tiesa apie Adolfą Hitlerį“ (Mein
Fuehrer - Die wirklich wahrste Wahrheit ueber Adolf Hitler) Vokietijoje
išleido šveicarų kilmės žydų režisierius Dani Levy.