Delfinai – žmonių bičiuliai ar jų belaisviai?

Aušra Pilaitienė ("Lietuvos rytas")
Gyvūnų teisių gynėjai tikina, kad Lietuvos jūrų muziejuje delfinai yra kankinami. Tuo tarpu delfinariumo darbuotojai aiškina, kad šiais gyvūnais yra profesionaliai ir nuoširdžiai rūpinamasi.
I.Vaivaraitė įsitikinusi, kad delfinariumą reikia uždaryti. Jos nuomone, gyvūnams reikia suteikti laisvę.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvos žaliųjų judėjimo, Gyvūnų globos draugijos ir kitų organizacijų atstovai teigia, kad nelaisvė delfinams labai kenkia, mažina atsparumą ligoms ir trumpina gyvenimą.
Anot gamtos apsaugos aktyvistų, gyvendami mažoje ir uždaroje aplinkoje delfinai gali net tapti agresyvūs.
Bet delfinariumo darbuotojai įrodinėja, kad delfinai nelaisvėje išgyvena 35 metus, tuo tarpu laisvėje – 30.
Be to, delfinų terapija esą labai padeda autizmu ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms. Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena aštuoni delfinai.
Gyvūnus kankina
„Mums, žmonėms, delfinų pasirodymai yra trumpa, susižavėjimą kelianti pramoga, bet gyvūnams tai yra įkalinimas iki gyvos galvos“, – teigiama pareiškime, kurį neseniai išplatino gyvūnų teisių gynėjai.
Jame rašoma, kad nelaisvėje sutrinka delfinų elgesys. Paprastai delfinai per dieną įveikia daugiau kaip 50 kilometrų. O tokių sąlygų judėti esą jiems negali suteikti nė vienas pasaulio delfinariumas.
„Nuo baseino sienų atsimušančios garso bangos sukelia jiems įtampą. Delfinų pasirodymai nėra natūralaus elgesio pavyzdys, o dresūros rezultatas – alkanas gyvūnas už žuvį gali padaryti neįtikėtinų dalykų“, – rašo gyvūnų globėjai.
Pirmąkart atkreipė dėmesį
Viena pareiškimo autorių, iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“ narė Ieva Vaivaraitė džiaugiasi, kad pagaliau kilo diskusija dėl delfinų. Ji delfinariume lankėsi vaikystėje ir tąkart pasirodymas jai patiko.
„Bet viskas atrodo gražu tik tol, kol nežinai, kaip yra iš tikrųjų, – sakė I.Vaivaraitė. – Delfinų išnaudojimą pramogų versle kritikuoja įvairios organizacijos ir pavieniai asmenys visame pasaulyje“.
Tačiau Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė su tuo nesutinka.
„Puikiai žinome, kad delfinams laisvėje geriau.
Todėl turime stengtis delfinariumuose sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas. Džiaugiuosi, kad žalieji ir gyvūnų mylėtojai pagaliau atsibudo.
Iki šiol jie nebuvo pareiškę savo nuomonės, nors delfinai Kopgalyje gyvena jau trylika metų.
Per tą laiką delfinų pasirodymus stebėjo daugiau kaip 2,5 milijono žmonių“, – sakė O.Žalienė. Klaipėdos delfinariume gyvena aštuoni delfinai.
Nauda dar neįrodyta?
Delfinai ne tik džiugina žmones savo pasirodymais. Jie taip pat dalyvauja delfinų terapijos programoje, padeda autizmu, Downo sindromu, cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams. Per 7 metus su delfinais bendravo daugiau kaip 300 vaikų, dar tiek pat jų laukia eilėje.
Tėvai tikina, kad po terapijos seansų jų vaikai nurimo, prakalbo, žengė pirmą žingsnį, tapo ramesni, ne tokie baikštūs, lengviau bendrauja.
Tačiau, I.Vaivaraitės manymu, delfinų terapijos veiksmingumas nėra įrodytas.
„Manau, yra ir kitų terapijos būdų. O prisidengiant delfinų terapija rengiami pasirodymai, delfinai nuolat treniruojami“, – teigė I.Vaivaraitė.
Siūlo sekti britų pavyzdžiu
Lietuvos jūrų muziejuje nuolat rengiami įvairūs mokymai. Moksleiviams pasakojama apie delfinus, jų gyvenimo būdą, savybes, rodomi dokumentiniai filmai.
Delfinariumo darbuotojai tikina – jeigu ne jų darbas, dešimtys tūkstančių žmonių per savo gyvenimą taip ir nepamatytų gyvų delfinų. Per pasirodymus taip pat pateikiama nemažai informacijos apie šiuos gyvūnus.
„Per terapijos seansus delfinai net neskatinami žuvimi.
Jie patys savo noru pasirenka neįgalius vaikus ir žaidžia su jais – juk tai labai draugiški, mėgstantys bendrauti gyvūnai. Jei delfinas nenusiteikęs būti šalia neįgalaus vaiko, nenaudojama jokia prievarta, joks muštras“, – aiškino O.Žalienė.
„Nelaisvėje neįmanoma delfinams sudaryti reikiamų gyvenimo sąlygų, tad ar yra prasmės juos kankinti?
Gyvūnų išnaudojimas neturi tapti pasipelnymo šaltiniu.
Delfinariumą reikėtų uždaryti. Mūsų manymu, delfinų nevertėtų toliau treniruoti, o jauniklius reikia pradėti ruošti laisvei. Po masinių visuomenės protestų buvo uždaryti visi delfinariumai Didžiojoje Britanijoje“, – sakė I.Vaivaraitė.
Daugintis neuždrausi
„Didžiojoje Britanijoje žalieji pasiekė savo – uždarė delfinariumus ir nusiplovė rankas. Niekam neberūpėjo, kad tie delfinai laisvėje neišgyveno, – atsikerta O.Žalienė. – Mūsų pozicija aiški: delfinai neturi būti gaudomi jūrose ir vandenynuose, o paskui parduodami.
Pirmuosius savo delfinus įsigijome iš Sevastopolio karinio delfinariumo, kiti pasaulį išvydo jau pas mus, Kopgalyje. Negi turėtume uždrausti jiems daugintis?“
Gyvūnai gydo vaikus
1994 metais atidarytas Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas – vienintelis Baltijos šalyse. Čia gyvena aštuoni delfinai – Juodosios jūros afalinos.
Nuo 2001 metų pradėti rengti delfinų terapijos seansai, kurių metu su delfinais bendrauja autizmu, Downo sindromu, kitomis ligomis sergantys vaikai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.