„Rugpjūtį daugelyje ligoninių kraujo atsargų padėtis buvo tragiška, -
dienraščiui „Standard“ sakė Balina Bozova, pietinio Bulgarijos miesto
Haskovo ligoninės kraujo perpylimo skyriaus vedėja. - Dabar mūsų skyrius
turi tik minimalias kiekvienos grupės kraujo atsargas. Jeigu įvyktų didelė
nelaimė ir pacientams reikėtų perpilti didelį kiekį kraujo, mums kiltų
sunkumų.“
Dėl šios problemos daugelis svarbiausių Bulgarijos ligoninių buvo
priverstos atidėti suplanuotas operacijas. Ligoninėms trūksta net tik
kraujo, bet ir laisvų vietų intensyviosios terapijos skyriuose.
Esant dabartinei kraujo atsargų padėčiai, „vos įstengiame susidoroti su
kritiniais atvejais, jau neminint planinių operacijų“, naujienų agentūrai
AFP sakė Nacionalinio perpylimų hematologijos centro vadovas Andrejus
Andrejevas.
„Atšaukiame suplanuotas operacijas, nes intensyviosios terapijos
skyriuose nebeliko vietų - jas užėmė sužalotieji per avarijas“, - neseniai
žurnalistams sakė Karo medicinos akademijos ligoninės vedėjas Stojanas
Tonevas. Jis pridūrė, kad padėtis Bulgarijos keliuose - „tikra nelaimė“.
Pasak A.Andrejevo, operuojant nukentėjusius per eismo įvykius prireikia
trigubai daugiau kraujo negu įprastiems pacientams.
„Kai kada perpildavome mažiau, negu būtina, tačiau jie išgyvendavo“, -
sakė jis.
Neseniai atliktos Pasaulio banko finansuotos eismo saugumo studijos
duomenimis, kasmet Bulgarijos keliuose vidutiniškai žūsta 1 tūkst. žmonių, o
sužalojama apie 10 tūkstančių. Tokie skaičiai 7,6 mln. gyventojų turinčioje
šalyje yra akivaizdžiai per dideli, o Europos Sąjungos vidurkį viršija apie
20 procentų.
Pasak tyrimo, pagrindinės nelaimių priežastys - netinkamas vairuotojų
elgesys ir prastai prižiūrimi keliai.
Nukentėjusių per avarijas padaugėja vasarą, kai už vairo sėda daugiau
žmonių, ypač motociklininkų.
„Vasaros mėnesiais 80 proc. visų mūsų pacientų sudaro nukentėjusieji
eismo įvykiuose“, - televizijai „bTV“ praeitą savaitę sakė Karo medicinos
akademijos ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nikolajus
Petrovas.
Gydytojai paragino autoįvykių kaltininkus savanoriškai padėti ligoninėms
arba įpareigoti juos tapti kraujo donorais, nes savanoriškai duodančių
kraują labai stinga.
Pasak A.Andrejevo, 2007 metais kraujo duota 152 tūkst. kartų - tai yra,
tūkstančiui gyventojų Bulgarijoje teko 19,7 donorų. Palyginimui, Europoje
tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 22-26 donorai.
Be to, tik 10-15 proc. donorų yra savanoriai.
Ligoninės slapta spaudžia tapti donorais pacientų artimuosius, kad
operacijos būtų atliktos kuo greičiau. Tokiu būdu sukaupiama 80 proc. kraujo
atsargų.
Jeigu tokių pusiau legalių donorų neliktų, daugeliui pacientų tektų ilgai
laukti suplanuotų operacijų.
Kai kuriems žmonėms kraujo donorystė tapo verslu.
Prie Sofijos centre įsikūrusio kraujo donorystės centro nuolat lūkuriuoja
keletas kraują pasiruošusių čigonų tautybės asmenų. Tačiau jie donorais
sutinka tapti tik už užmokestį, kuris gali siekti 200-300 levų (apie 350-530
litų) už 0,45 litro kraujo.
Prieš ketverius metus už tokį pats kraujo kiekį buvo mokama 40 levų (apie
70 litų), sakė viena farmacininkė, kuri pirko kraują savo tėvo operacijai.
„Dėl prekybos krauju kaltė tenka tiek parduodantiems, tiek perkantiems“,
- sakė A.Andrejevas.
Už prekybą krauju gresia iki penkerių metų kalėjimo, tačiau praktiškai
tokių atvejų neįmanoma įrodyti teisme, nes pirkėjai nelinkę liudyti prieš
neteisėtai kraują parduodančias gaujas.
„Paklausa lemia pasiūlą. Jeigu įtikintume daugiau žmonių duoti kraujo
neatlygintinai ir visiškai patenkintume ligoninių poreikius, tokie (krauju
prekiaujantys) asmenys bemat išnyktų“, - pridūrė A.Andrejevas.
Bulgarijoje kraujo donorystė buvo opi problema nuo pat komunistinio
režimo žlugimo. Iki tol kraujo privalomai turėdavo duoti visi armijos
kareiviai.
Pasak A.Andrejevo, galimus savanorius donorus taip pat atgraso gandai
apie galimas infekcijas ir prekybą krauju.