Į kur iš Katedros aikštės turėtų žvelgti kunigaikštis Gediminas? Šis klausimas pastarosiomis dienomis vėl kelia nerimą specialistams. Jie sutaria tik dėl vieno dalyko – dabartinė paminklo padėtis yra netinkama.
Kalbas paskatino baigiamieji Katedros aikštės rekonstrukcijos darbai. Prieš paklojant granito plokštes šalia postamento būtų buvę gerai paminklą pasukti į kitą pusę.
Darbams trūksta laiko
Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas neslėpė, kad iškilus Valdovų rūmams Gedimino paminklo padėtis tapo visai netinkama.
Skulptūra turėtų būti atgręžta arba į Valdovų rūmus, arba nuo jų. Dabar išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas kunigaikštis Gediminas žiūri į šoną.
„Gal vėliau paminklą bus galima apsukti? O gal kas nors toje vietoje kitą paminklą sukurs?“ – svarstė S.Andrašiūnas, pripažindamas, kad paminklo padėties kartu su rekonstrukcijos darbais pakeisti turbūt jau nepavyks. Tam nėra numatyta lėšų, be to, labai trūksta laiko.
Katedros aikštės rekonstrukcijos darbus siekiama baigti kuo greičiau.
Neleido iškirsti medžių
Paminklo Gediminui šalpos fondo pirmininkė Beatričė Vasaris prisiminė, kad paminklo padėtis kėlė daug diskusijų ir prieš jį pastatant. B.Vasaris įsitikinimu, Gediminas turėjo žiūrėti į Pilies gatvę, o pats paminklas stovėti arčiau Sereikiškių parko.
Tačiau dėl to prieštaravo aplinkosaugininkai. Jie neleido kirsti medžių.
„Paminklas turėjo stovėti kitoje vietoje. Bet architektai laikėsi savo nuomonės“, – dūsavo B.Vasaris, neneigianti, jog dabartiniai aikštės rekonstrukcijos darbai būtų puiki proga paminklą pasukti į kitą pusę.
Apie tai, kad paminklas turėtų stovėti kitoje vietoje, kalbėjo ir jo lokalizacijos projektą parengęs architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis. Tam, kad paminklas iškiltų dabartinėje vietoje, teko perkloti šilumos trasą.
Netinka, bet pastatė
1996 metų rugsėjo 22-ąją iškilęs paminklas Katedros aikštėje iki šiol kaitina aistras. Neįtinka ne tik jo padėtis.
Kunigaikštis dažnai pavadinamas girtu, aklu, nerandančiu mūšio lauko. Kritikuojama ir paminklo kompozicija.
Daugelio menotyrininkų paminklas buvo pripažintas kaip netinkamas Katedros aikštei.
Nors 1988-aisiais skelbtas paminklo Katedros aikštėje konkursas neįvyko, buvo pasirinkta V.Kašubos sukurta skulptūra. Jos autorius ir pats skeptiškai vertino paminklo Katedros aikštėje atsiradimą, todėl vėlesniame procese nedalyvavo.
Baigiamieji Katedros aikštės ir Valdovų rūmų aplinkos sutvarkymo darbai kainuos apie 5 milijonus litų. Tačiau jų šiemet baigti jau nesitikima. Darbus skubina tai, kad 2009-aisiais bus švenčiamas Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetis.
Iki tol granito plokštėmis reikia iškloti ne tik Katedros aikštę, bet ir Valdovų rūmų kiemą.
Vilniečius piktinusi piktžolėmis apaugusi Katedros aikštės vieta paversta žvyro saugykla. Jo reikia rekonstrukcijos darbams. Toje vietoje archeologai buvo radę XVI-XVII amžiaus pilies vartų fragmentus.
Anksčiau garbino carienę
* Paminklas kunigaikščiui Gediminui – jau ne pirmas Katedros aikštėje.
* 1903 metų rugpjūčio 15-ąją priešais pietinį Arkikatedros fasadą buvo atidengtas paminklas carienei Jekaterinai II. Jos skulptūrą sukūrė garsus iš Vilniaus kilęs skulptorius Markas Antokolskis. Jekaterinos II paminklas išstovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo.
* 1937 metais Vilniaus magistratas nutarė Katedros aikštėje pastatyti paminklą maršalui Juzefui Pilsudskiui. Tikėtasi, kad valstybė iš biudžeto dosniai finansuos paminklo statybą.
* Kartu Katedros aikštėje buvo atliekami archeologiniai tyrimai, rekonstrukcijos darbai. Juos tikėtasi baigti iki 1939 metų rugpjūčio 17-osios. Mat tą dieną turėjo būti minimas lenkų legionų įkūrimo 25-metis. Jo metu buvo planuojamas paminklo J.Pilsudskiui atidengimas.
* Tačiau paminklo konkursas baigėsi be rezultatų. Lenkijos valdžia neskyrė Vilniaus magistrato prašomų lėšų aikštei sutvarkyti, todėl 1939-aisiais paminklas J.Pilsudskiui taip ir neiškilo.