„Malonu, kad bažnyčioje rengiamos šiek tiek neįprasta apeigos“, - sakė
penkiolikmetė Teea Pallaskari. Paauglė praleido geografijos
pamoką, kad suspėtų į pamaldas, surengtas apie 60 kilometrų į šiaurę nuo
Helsinkio esančio miestelio kuklioje raudonų plytų bažnyčioje. Šioje
bažnyčia meldžiasi liuteronai, kurių bendruomenei priklauso dauguma Suomijos
tikinčiųjų.
T.Pallaskari ir jos klasės draugai susirinko tarp tankiai sustatytų
klauptų, pritardami giesmėms, kurias pagrindinis metalo grupės vokalistas
audringai traukė pritariant kurtinamai muzikai.
Nutilus muzikai, mokiniai audringai plojo ir švilpė, o visą šį šurmulį
stebėjo pritariamai besišypsantis pastorius Haka Kekaelaeinen. „Metalo mišioms“ garsi muzika netrukdo.
„Buvo išties smagu“, - po renginio pareiškė septyniolikmetis Akseli
Inkinenas - vidurinės mokyklos moksleivis ilgais
išsitaršiusiais plaukais, ant galvos užsimaukšlinęs dideles ausines.
Vargu, ar ką nustebins faktas, kad pamaldos, kurių metu bažnytiniai
himnai giedami skambant metalo muzikai, atsirado būtent Suomijoje. Ši šalis
2006 metais pirmą kartą laimėjo Eurovizijos dainų konkursą, kai pabaisomis
persirengę grupės „Lordi“ nariai pasirodė su sunkiojo metalo daina „Hard
Rock Hallelujah“.
Sunkusis metalas kitose šalyse turi palyginti nedaug gerbėjų, tačiau
Suomijoje šis muzikos žanras tapo vyraujančiu. Helsinkyje klesti daugybė
sunkiojo metalo karaokės barų ir metalistų klubų. Sostinėje dažnai rengiami
sunkiojo roko koncertai, o kiekvieną vasarą Suomijoje įvyksta dešimtys
sunkiojo metalų festivalių.
Kai kas teigia, kad šalies jaunimo muzikinį skonis susijęs su tradiciniu
suomių charakteriu.
„Suomiai garsėja kaip santūrūs, rimti ir labai sąžiningi žmonės...
Sunkusis metalas jiems tinka, nes tai rimta, sąžininga, atvira ir gana niūri
muzika“, - naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš „Metallimessu“ įkūrėjų
Mikko Saari.
Pirmą kartą sunkiojo metalo mišios Suomijoje buvo surengtos per 2006
metais Helsinkyje vykusį sunkiojo roko festivalį „Tuska“. Nuo
tada „Metallimessu“ gastrolių autobusas apvažiavo beveik visą šalį.
„Tai nėra Bažnyčios planas. Vyskupai to neplanavo. Judėjimą pradėjo
penki metalo muzikos gerbėjai, iš kurių trys patarnavo bažnyčioje“, - sakė
M.Saari.
Toks trankios muzikos ir tikėjimo mišinys patinka ne visiems. Kai kuriems
tikintiesiems atrodo, kad garsiai roko muzikai ne vieta Dievo namuose, o
dalis prisiekusių metalo gerbėjų kaltina Liuteronų Bažnyčią, jog ji
naudojasi jų mėgstama muzika, kad priviliotų daugiau jaunimo.
Vienas iš Suomijos metalo muzikos pionierių Kimmo Kuusniemi, atšventęs 50 metų jubiliejų, iš pradžių taip pat buvo
nusiteikęs skeptiškai.
„Metalo mišios“ man buvo staigmena. Metalo muzika nelabai dera su
bažnyčia“, - sakė roko veteranas, kuris šiuo metu kuria dokumentinį filmą
apie Suomijos metalo muzikos istoriją.
Tačiau Suomijos muzikinė scena iš esmės pasikeitė nuo praeito amžiaus
aštuntojo dešimtmečio, kai jis įkūrė grupę „Sarcofagus“. Pasak K.Kuusniemi,
tuo metu metalą daugelis laikė „velniška muzika“.