Šalia Pūčkorių tvenkinių esančioje sodyboje sekmadienio popietę prasidėjo keisti dalykai.
Tvenkinyje netikėtai pradėjo kilti vanduo. Jis pasiekė tvenkinio kraštus, užsėmė medinį lieptelį, šalia augančias gėles.
„Vanduo kilo taip staigiai, jog pasidarė baisu, kad tuoj priartės prie namo. Tokio reiškinio nebuvome mačiusios“, – pasakojo Pūčkorių gatvėje gyvenanti Aistė Diržytė.
Avarinės tarnybos neskubėjo
Pažiūrėti, kaip tvenkinys liejasi iš kraštų, į vilniečių kiemą subėgo ir toliau nuo vandens telkinio gyvenantys kaimynai.
A.Diržytė nuskubėjo prie telefono. Kuriai tarnybai skambinti? „Paskambinau gal šešiais telefono numeriais, bet visur sakė, kad iš tvenkinio besiliejantis vanduo – ne jų problema“, – sakė vilnietė.
Kažkurios tarnybos operatorė atsakė, kad už vandenį atsakingas specialistas grįš už poros valandų. Kažkas patarė kviesi ugniagesius.
Sugriovė dalį užtvankos
Paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą, pirmiausia atvažiavo policijos patruliai, tačiau niekuo padėti negalėjo. Priešgaisrinės tarnybos pareigūnai apžiūrėjo tvenkinį ir suprato, kad vanduo veržiasi pro užtvanką.
Didžiulę užtvanką iš medžių šakų sukrovę bebrai atskyrė vandens telkinius. Praardžius šią užtvanką, vanduo plūstelėjo į tvenkinį, šalia kurio stovi Liudmilos Patapienės sodyba.
Tik neaišku, ar užtvanką išgriovė patys bebrai, ar jų suneštus medžius paplovė vanduo. Sodyboje gyvenančios moterys turi kitų įtarimų – užtvanką galėjo išardyti savaitgalį tvenkinius užplūdę žvejai.
Užplūdo minia žvejų
Pūčkorių tvenkiniai priklauso Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės centrui. Neseniai tvenkiniuose buvo paleistos kelios tonos upėtakių.
Savaitgalį jų gaudyti suvažiavę žvejai apstojo visas pakrantes. L.Patapienė matė, kaip dėl laimikio keletas jų susipešė. Popietę žvejams pradėjus skirstytis, pro užtvanką pliūptelėjo vanduo. „Gal jie užtvanką praardė specialiai, kad žuvys plaukiotų didesnėje teritorijoje“, – svarstė po langais vykstančia žvejyba nesidominti A.Diržytė.
Ugniagesiai patvarkė išgriautą užtvanką ir vanduo nuslūgo taip pat greitai, kaip ir pakilo. L.Patapienei gaila ne tik vandens nuniokotų augalų.
Apšnerkštė pakrantes
Prieš trejus metus seną sodybą atstačiusi ir aplinką išpuoselėjusi moteris piktinosi, kad vėl nebus kam tvarkyti pakrantės. Staiga išsiliejęs vanduo prie sodybos prinešė daugybę šakų ir medžių nuolaužų.
Dėl prastai prižiūrimų pakrančių sodybos šeimininkė vakar rašė skundą Vilniaus miesto savivaldybei.
Tvenkinių gyventojais bebrais vilnietės nesiskundė. Nors pakrantėse bebrus jos mato dažnai, didesnių nuostolių dėl jų nepatyrė. Už sodybos yra didelė neprižiūrima teritorija, kur jie graužia menkaverčius medžius.
Gamtininkai pasakojo, kad šiuo metu bebrai – labai aktyvūs. Jie kaupia maisto atsargas žiemai. Stambesnes ir smulkias medžių šakas jie tempia į vandenį ir tvirtina prie dugno, kad žiemą turėtų kuo maitintis.
* * *
Viltis – medžiotojai
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas
Bebrų populiacija reguliuojama paprastai. Jau keturis sezonus Lietuvoje juos galima medžioti be licencijų. Todėl nuo bebrų kenčiantys sodybų šeimininkai turėtų kreiptis į artimiausią medžiotojų būrelį.
Jei bebrai nebuvo sunaikinti, ūkininkai gali įvertinti jų padarytus nuostolius ir kreiptis į seniūniją. Tuomet nuostolius turėtų atlyginti medžiotojų organizacija. Bebrų medžioti neleidžiama tik saugomose teritorijose. Šių žvėrių medžioklės sezonas tęsiasi nuo rugpjūčio 15 iki balandžio mėnesio.