„Iš visų miško gyventojų daugiausia bėdų dėl šiltos ir be sniego žiemos
pradžios patiria baltieji kiškiai, kurie rugpjūčio pabaigoje pakeitė savo
pilką kailį į baltą“, - papasakojo valstybinės gamtosaugos įstaigos
„Berezinos biosferinis draustinis“ darbuotojas Igoris Medvedevas.
Jis paaiškino, kad kai nėra sniego, baltieji kiškiai gerai matomi ant
tamsios žemės, todėl juos lengviau sumedžioja plėšrieji paukščiai“.
I.Medvedevas taip pat pranešė, kad dėl šiltų orų Baltarusijoje „atsibudo
kai kurie barsukai, kurie buvo užmigę žiemos miegu daugiau kaip prieš
mėnesį“.
„Olose dėl pliusinės temperatūros pasidarė šilta, ir barsukai ėmė lįsti
iš jų, kad susirastų maisto“, - patikslino jis.
Jis pasiskundė, kad „nė vienas Berezinos lokių draustinyje, kai nėra
sniego, nesiruošia žiemos įmygiui. Drauge, pasak jo, „pastaraisiais metais
jie jau įprato vėlai gultis į guolius“.
Mokslininkas mano, jog „vėlyvas žiemos miegas teigiamai veikia
Baltarusijos lokius“.
„Jie pasidarė stipresni, nes nenaudoja organizmo atsargų ilgam įmygiui.
Dabar jie dar mėnesį ar pusantro visavertiškai misti šaknimis, uogomis, kitu
maistu, kurio gruodį, kai nėra sniego, gana daug miškuose“, - aiškino
I.Medvedevas.
Pirmosios, pasak jo, „turi užmigti žiemos miegu meškos, kurios vasarį
turės jauniklių“.
I.Medvedevas pabrėžė, kad vėlyvas įmygis nepablogino lokių būdo: „jie
neagresyvūs, bet atsargūs“.
„Per pastaruosius 25 metus draustinėje nebuvo lokių-bastūnų, kurie
elgtųsi agresyviai ir pultų žmogų“, - papasakojo jis.
Draustinyje gyvena daugiau kaip šimtas lokių. Vidutiniškai Baltarusijos
rudieji lokiai sveria 130-170 kilogramų. Rudasis lokys įrašytas į
Baltarusijos Raudonąją knygą.