Tuo tarpu vilniečiai broliai Urbonai savo kailiu išbandė, ką reiškia Naujųjų naktį pasitikti bunkeryje. Bunkeryje, kuriame tamsu, ankšta, tvanku, o temperatūra buvo apie 10 laipsnių šalčio. Bunkeryje, kuriame 1947 metais apsupus sovietų kareiviams nenorėdami patekti priešui į rankas, nusišovė keturi Dzūkijos partizanai.
„Jau važiuojant miško keliukais bunkerio link bandėm įsivaizduoti ir aiškiau suvokti, kaip jautėsi partizanai tais laikais, kai už kiekvieno kampo tykodavo gyvybę kainuojantys pavojai, pasalos, išdavystės. Bunkeryje aplankė keistas jausmas, o kartu ir susižavėjimas, kaip tokiomis nežmoniškomis sąlygomis narsūs pokario Lietuvos vyrai gyvendavo metų metus”, – įspūdžiais dalijasi Mantas Titas ir Tomas Urbonai.
Praleidę valandą bunkeryje vaikinai uždegė žvakes prie šiame bunkeryje žuvusių partizanų kapavietės ir sukalbėjo maldą. Degant laužui tyloje klausėsi partizaniškų dainų įrašų ir stengėsi visiškai nesušalti. Atėjus Naujiesiems buvo išbandyti straikbolo (karinis žaidimas panašus i dažasvydį) ginklai, kurie pagaminti pagal realių ginklų kopijas, iš kurių į dangų buvo paleistos kelios salvės.
„Sutikti 2009-uosius bunkeryje buvo labai prasminga ir šauni idėja, kuri leido nors šiek tiek daugiau suprasti pokario kovų dvasią... ”, – apibendrina Mantas Titas Urbonas.
Netrukus po tokio Naujųjų sutikimo broliai ruošiasi dar keliems žygdarbiams - kompaktinėje plokštelėje įamžinti išlikusius garsių Lietuvos partizanų atsiminimus, tame tarpe ir partizano Dzūko. Jie tikisi, kad puikių Lietuvos aktorių – V.Martinaičio, D. Meškausko ir kitų – įgarsinta audio knyga bus puiki patriotiškumą skatinanti priemonė.
O vasarą planuoja organizuoti ištvermės reikalaujančius žygius po Lietuvos miškus ir bunkerius.