Wang Guiying nerimauja, kad tampa pernelyg sunkia našta
savo senstančioms dukterėčioms ir sūnėnams, nes būdama 102 metų susilaužė
koją, taip pat nebegali atlikti namų ruošos darbų - pavyzdžiui, išsiskalbti
drabužių.
„Man jau 107-eri, o aš dar neištekėjau, - moteriškės žodžius citavo
dienraštis „Chongqing Commercial Times“. - Kas nutiks, jeigu nepaskubėsiu
susirasti vyro?“
Wang Guiying gimė pietinėje Guidžou provincijoje druskos pirklio šeimoje.
Pasak dienraščio, vaikystėje ji dažnai matydavo, kaip dėdės ir kiti vyrai
bara ir muša savo žmonas, o savo tetą po konfliktų dažnai rasdavo verkiančią
daržinėje.
„Visi čionykščiai vedę žmonės taip gyveno. Tekėti buvo pernelyg baisu“, -
senolė pasakojo apie laikus, kai Kinijos moterys neturėjo beveik jokių
teisių ir užėmė žemesnę padėtį visuomenėje.
Anuomet daugeliui mergaičių tekdavo iškęsti tradicinę pėdų mažinimo
procedūrą: specialiu būdu surišant pėdas, joms nebuvo leidžiama normaliai
vystytis, kad mergina taptų patrauklesnė ir jai būtų lengviau ištekėti.
Ilgainiui mirė Wang Guiying tėvas, motina ir vyresnė sesuo, tačiau ji vis
dar bijojo ištekėti. Moteris persikėlė gyventi į kaimą ir gyveno iš savo
ūkio, kol sulaukė 74 metų ir nebepajėgė dirbti laukuose, rašo „Chongqing
Commercial Times“.
Wang Guiying į savo namus priėmė jos sūnėnas, gyvenantis klestinčiame
Čongčingo mieste, tačiau moteris baiminosi, kad sūnėnui ir kitiems
artimiesiems per sunku ją globoti, nes netgi jauniausiam iš jų jau sukako 60
metų.
„Mano sūnėnai ir dukterėčios sensta, jų vaikai rūpinasi savomis šeimomis,
o aš tampu vis didesne našta“, - sakė ji.
Pasak dienraščio, vietos pareigūnai pareiškė mielai padėsiantys Wang
Guiying ieškoti šimtamečio jaunikio ir patarė jos šeimai susisiekti su
senelių prieglaudomis, kur galėtų gyventi tinkamų kandidatų.