Į smauglį panaši milžiniška gyvatė drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyveno
prieš 60 mln. metų, kai pasaulio klimatas buvo daug šiltesnis negu dabar,
sakoma trečiadienį paskelbtoje mokslinėje studijoje.
Sprendžiant pagal stuburo slankstelių dydį, šis gyvūnas galėjo sverti
apie 730-2030 kilogramų (vidutiniškai 1 135 kilogramus).
Pasak mokslininkų, gyvatės ilgis siekė 10,64-15 metrų (vidutiniškai 13
metrų).
„Milžiniškos gyvatės išties įžiebia žmonių vaizduotę, tačiau tikrovė
pranoko Holivudo fantazijas“, - sakė iškastinių stuburinių gyvūnų
specialistas Jonathanas Blockas iš Floridos
universiteto, vienas iš šio tyrimo vadovų.
„Gyvatė, kuri baudėsi praryti Jennifer Lopez filme
„Anakonda“ didžiu neprilygo mūsų rastajai“, - pridūrė paleontologas.
„Storiausioje vietoje gyvatės kūnas tikriausiai siektų aukščiau žmogaus
klubų“, - sakė Davidas Polly, geologas iš Blumingtone
įsikūrusio Indianos universiteto.
Tyrėjai naujos rūšies gyvūno kaulų rado neįtikėtinoje vietoje - viename
iš didžiausių pasaulyje atvirame akmens anglių karjere, esančiame Kolumbijos
Serechono vietovėje, nuo kurio milžiniškos mašinos nukasė viršutinį sąnašų
sluoksnį.
Šalia dundančių didžiulių anglies prikrautų sunkvežimių dirbantys
mokslininkai sijojo uolienas, ieškodami milžiniškų gyvačių ir jų tikėtino
grobio - dabar jau išnykusių rūšių krokodilų bei vėžlių - likučių. Jie taip
pat rado daug įrodymų, jog toje vietoje kadaise augo vešlūs drėgnieji
miškai.
„Milžiniška Kolumbijos gyvatė - išties jaudinantis atradimas. Daugelį
metų herpetologai ginčijosi, kokio dydžio gali užaugti gyvatės. Buvo
nutarta, jog didžiausios gali siekti apie 12,3 metro“, - sakė garsus gyvačių
žinovas Harry Greene'as iš Niujorke veikiančio Kornelio
universiteto.
Šio roplio moksliniame pavadinime (Titanoboa cerrejonensis) buvo
įamžintas anglies kasyklos pavadinimas, tačiau gyvatė stulbina ne vien savo
dydžiu.
Pasak mokslininkų, ji taip pat gali padėti perprasti pasaulio klimatą,
kuris nusistovėjo po dinozaurų epochos, kuri baigėsi prieš 65 mln. metų.
Kitaip negu žinduoliai, ropliai negali palaikyti pastovios kūno
temperatūros. Dėl šios priežasties jų kūno dydis priklauso gyvenamosios
aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai ropliai atogrąžose užauga
daug didesni negu vėsesnio klimato srityse.
Remdamiesi T.cerrejonensis fosilijų tyrimais, mokslininkai apskaičiavo,
jog vidutinė metinė temperatūra Pietų Amerikos pusiaujo juostoje prieš 60
mln. metų galėjo būti apie 30-34 laipsnių pagal Celsijų.
Taigi tais laikais klimatas buvo apie 3-4 laipsniai šiltesnis negu
dabartiniuose drėgnuosiuose atogrąžų miškuose.
Šie duomenys leidžia iš naujo įvertinti galimus klimato pokyčių
padarinius.
Pasaulinio klimato pokyčių modeliai rodo, jog išlikus dabartinėms
tendencijoms vidutinė temperatūra ties žemės paviršiumi iki 2100 metų gali
pakilti 1,8-4,0 laipsniais.
Rasti milžiniškų gyvačių kaulai įrodo, kad drėgnieji atogrąžų miškai gali
augti tokioje kaitroje, nors spartus klimato šiltėjimas gali būti
pražūtingas daugeliui rūšių.
Ši studija buvo išspausdinta Didžiojoje Britanijoje leidžiamame
populiariajame mokslo žurnale „Nature“.
Ilgiausiomis dabartinėmis gyvatėmis laikomi Azijoje aptinkami tinkliniai
pitonai - kai kurie iš jų užauga apie 10 metrų. Masyviausio gyvatės yra
žaliosios anakondos, kurios gali sverti iki 227 kilogramų.