Toje vietoje beveik niekuomet neužšąla upės vanduo, praeiviai nuolat
vaišina paukščius duona, todėl kasmet jų čia žiemoti lieka vis daugiau.
„Gulbes lesinu mažiausiai kartą per savaitę. Mano močiutė gyvena kitapus
Nevėžio, todėl eidamas pas ją per upės tiltą, visuomet turiu batoną, kad
galėčiau palesinti šiuos paukščius.
Man gulbės labai gražios, bet ir truputėlį pasiutusios - visai nebebijo
žmonių, maistą ima iš rankų. Kartą viena iš manęs nugvelbė visą batoną -
vos spėjau pabėgti, tikriausiai būtų įkirtusi savo kietu snapu. Matyt,
buvo labai alkana“, - lrytas.lt sakė 11 metų kėdainiškis Egidijus
Gulbinas.
Spustelėjus šalčiui gulbės peržengia krantinės ribas ir traukia į šalia
jų teritorijos nusidriekusią gatvę, kad gautų maisto iš praeivių. Išėję
į važiuojamąją gatvės dalį trikdo automobilių eismą.
„Saugodami gulbes nuo bado ir automobilių keliamo pavojaus, kiekvieną
rytą jas lesiname. Ant kranto prie pat vandens išpilame po 30 - 50
kilogramų grūdų. Juos gauname nemokamai iš bendrovės „Kėdainių grūdai“,
- lrytas.lt pasakojo Kėdainių miesto seniūnas Alvydas Kleiva.
Toks paukščių maitinimas pakrantėn privilioja ir būrius ančių bei
gausybę balandžių.
A.Kleiva kviečia kėdainiškius neleisti badauti ir kitiems paukščiams bei
statyti lesyklėles ir pasirūpinti, kad jose netrūktų lesalo.
Neturintiems lesyklėlių patariama lauke pritvirtinti bent juostelę
lašinių - tai puikus maistas zylutėms.
Specialistai kol kas neturi bendros nuomonės dėl laukinių paukščių
lesinimo. Yra teigiančių, kad tokia žmonių veikla skatina paukščius
sutingti. Šie pajutę, kad žiemą maistas gaunamas lengvai, nebeišskrenda
į šiltus kraštus.