Vokietijos Maxo Plancko instituto ir Danijos Orhuso
universiteto tyrėjai nustatė, kad dvigeldžiai moliuskai, gėlavandenės
sraigės ir kiti vandenynai gyviai išskiria diazoto oksidą, kai vandenyje
esama nitratų.
Azoto monoksidas pasižymi migdomuoju poveikiu, todėl seniau buvo
naudojamos anestezijoje, o nedidelis jo kiekis žmonėms gali sukelti
nevaldomo juoko priepuolius, todėl ši medžiaga buvo vadinama
„linksminamosiomis“ arba „juoko“ dujomis.
„Nitratų būna dėl žmonių veiklos užterštame vandenyje. Taigi, juo daugiau
teršiame, juo daugiau susidarys rūpesčių keliančių dujų“, - M.Plancko
instituto darbuotoja Fanni Aspetsberger antradienį sakė
naujienų agentūrai AFP.
Mokslininkė pridūrė, kad kiekybinių duomenų kol kas neturima, tačiau šis
procesas gali būti „rimtai kenksmingas“ klimatui, jeigu tarša nitratais
toliau augs tokiais mastais, kaip didėjo pastaraisiais metais.
Diazoto monoksidas - tik vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų,
kurios pradėjo dideliais kiekiais išsiskirti į atmosferą išsivysčius
pramonei. Šios dujos kaupia šilumą Žemės atmosferoje ir trukdo jos
išspinduliavimą, todėl skatina klimato šiltėjimą visame pasaulyje.
Kylanti vidutinė orų temperatūra jau dabar pragaištingai veikia žmoniją,
trikdydamos pasaulines klimato sistemas, o ateityje šios problemos gali dar
labiau paaštrėti.
Tačiau pagrindinė pasaulinio klimato šiltėjimo priežastis yra anglies
dvideginis, patenkantis į atmosferą deginant iškastinį kurą. Pasaulio
lyderiai Kopenhagoje gruodį vyksiančiame susitikime sieks priimti naują
kovos su klimato pokyčiais sutartį.