Ne meno galeriją, o krauju apšlakstytą mėsinę labiau primenančioje KKKC
parodų salėje kai kurie vyresnio amžiaus lankytojai ne tik stebėjosi,
bet ir piktinosi autoriais - ant stalų iš supjaustytos šviežios mėsos
ir faršo jie konstruoja įvairias skulptūrines kompozicijas.
Pirmųjų kūrinių formos jau ryškėja - ant vielų karkasų siūlais
sutvirtinti mėsos gabalai primena žmonių biustus. Sudėliota į įvairių
formų gipso liejinius faršo masė irgi įgaus meno kūrinių pavidalą.
Pjaustydami ir smulkindami mėsą menininkai aiškina nežinantys galutinio
rezultato, improvizuoja.
Neįprastos akcijos dalyviai ketina sunaudoti maždaug 30 kilogramų
prekybos centruose įsigytos pigesnės nei lietuviški mėsos produktai
lenkiškos jautienos ir kiaulienos. Kūrybos procese naudojamas iš
skerdyklos atgabentas gyvulių kraujas - juo vilgoma sumalta mėsa.
Kruvina akcija truks savaitę. Po to darbai ir menininkų kūrybos procesą
užfiksavusios spalvotos nuotraukos bus eksponuojamos KKKC galerijoje.
„Žmonės iš didelio rašto išėjo iš krašto - tapo mėsininkais. Verčiau
atiduotų mėsą pensininkams, daugelis jau pamiršo jos skonį ir kvapą“, -
laidė replikas į galeriją užsukę vyresnio amžiaus lankytojai. Panašių
pastabų netrūksta KKKC interneto svetainėje (www.kulturpolis.lt).
Provokuojančios akcijos sumanytojas klaipėdietis menininkas Mindaugas
Bumblys dievagojosi nenorėjęs įžeisti žmonių, kurie dabar priversti
pirkti vis brangstančius maisto produktus: „Jeigu tapytume paveikslus,
arba lipdytume skulptūras iš molio, medžiagos kainuotų tiek pat“.
Menininkui talkina jo žmona dizainerė Neringa Bumblienė. Jos teigimu,
tradicinės meno formos nebejaudina žmonių: „Neskelbiame jokių drastiškų
manifestų, tai - tiesiog mūsų kūrybinė provokacija. Tenorime išjudinti
žiūrovus, paskatinti juos mąstyti, dažniau užsukti į meno galerijas“.
„Pasitvirtina teorija, kad šviežios mėsos vaizdai ir kvapai greičiau
sužadina gyvybiškus instinktus - alkį, nerimą, mirties baimę.
Išbadėjusiam žmogui mėsa gali sukelti nevaldomo pykčio protrūkius, net
agresiją“, - kalbėjo KKKC vadovas menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Mėsos kūrinius I.Kazakevičius linkęs vertinti kaip į žiūrovų pasąmonę
orientuotą ironišką laikmečio grimasą: „Pasirinkę ne mėsą, bet bulves,
morkas arba ruginius miltus menininkai kažin ar būtų sujaudinę inertišką
šiandienos visuomenę, sulaukę tokios reakcijos“.
KKKC šeimininkai ne pirmąkart provokuoja lankytojus natūralistiniais
reginiais. Panaši kruvina akcija buvo surengta pernai vasarą - tuomet
sukviesti menininkai žiūrovų akivaizdoje tapė iš mėsinės į meno kiemelį
atvežtą ant kablio pakabinto šviežią veršelio skerdeną.
Sąjūdžio epochoje legendinės Kauno meno grupės „Post Art“ narys Česlovas
Lukenskas, regis, pirmasis ryžosi viešai eksponuoti iš kiaulių galvų
sudėliotas kompozicijas. Kitas grupės narys Aleksas Andriuškevičius
tada pribloškė instaliacija - prie strypų prikaltais duonos kepalais.
Č.Lukensko mėsos žvaigždės simbolizavo pūvančią sovietinę imperiją, o
duoną nukryžiavęs A.Andriuškevičius šaipėsi iš tradicines lietuviškas
vertybes paniekinusios visuomenės - juk tada kaimo žmonės pigią duoną
iš parduotuvių vilkdavo maišais ir šerdavo gyvuliams.
Postarsininkų idėjų tuomet nesuprato net autoritetingi meno žinovai,
kolegos ant galerijos durų prikalė jų kūrybą smerkiančią peticiją.
Modernistai su visais savo darbais buvo išprašyti po to, kai kiaulių
galvų kompozicijos galerijoje ėmė skleisti nepakeliamą dvoką.
Klaipėdiečiai nekartoja skandalingos parodos Kaune rengėjų klaidų. Iš
anksto pasirūpinta ne tik KKKC erdvėse kuriančių menininkų darbo
sąlygomis, bet žiūrovų, kurių tikimasi sulaukti parodoje, patogumų.
„Kūriniai iš mėsos ir faršo iki parodos atidarymo tikrai nesušvinks -
nakčiai juos sudedame į šaldykles“, - tikino meno galerijos duris
provokuojančiai akcijai atvėręs I.Kazakevičius.