Griselidis Real, kuri mirė 2005 metais, dalyvaujant 200
žmonių buvo perlaidota Karalių kapinėse, kuriose laidojami Šveicarijos ar
pasaulio istorijai svarbūs asmenys. Tarp čia palaidotų garsenybių yra
Argentinos rašytojas Jose Luisas Borgesas ir vaikų
psichologas Jeanas Piaget.
G.Real, kuri mirė būdama 76-erių ir kuri, kaip kalbama, prostitucijos
atsisakė tik 10 metų prieš mirtį, palaikai buvo perkelti iš kitų Ženevos
kapinių. Kai kas mano, kad tai - įžeidžiama, ir daugiausia taip galvojančių
žmonių yra moterys.
„Jei kiekviena moteris, kuri turi viena auginti vaikus, griebtųsi
prostitucijos, Ženevos miestas būtų viešnamis“, - sakė feministė ir buvusi
Šveicarijos parlamento narė Amelia Christinat, kuri
nepritarė G.Real perlaidojimui.
Jacqueline Berenstein-Wavre, pirmoji moteris
Ženevos parlamento pirmininko poste, taip pat tam prieštaravo.
„Jokia moteris neturėtų džiaugtis dėl šito perkėlimo, kuris yra ne kas
kita, kaip prostitutės ir prostitucijos apskritai iškėlimas jos gynėjų vyrų
(pastangomis)“, - sakė ji dienraščiui „Tribune de Geneve“, kuris atkreipė
dėmesį į tai, kad minimose kapinėse palaidota nedaug moterų - mažiau nei
ketvirtadalis iš 350-ies čia amžinojo poilsio atgulusių žmonių.
Prostitucija Šveicarijoje bendrai yra legali, kai kuriuose miestuose yra
„raudonųjų žibintų kvartalų“. Tačiau G.Real ne vienus metus siekė
prostitučių darbo sąlygų pagerinimo.
Ji padėjo įkurti asociaciją „Aspasie“, kuri skelbiasi, kad propaguoja
solidarumą su sekso darbininkėmis. „Aspasie“ nurodo, kad G.Real per 30 metų
sukaupė didžiulę laikraščių iškarpų, filmų ir kitų dokumentų apie
prostituciją kolekciją ir kad keturi jos vaikai jai mirus tą duomenų bazę
padovanojo asociacijai.
Ženevos Protestantų Bažnyčia santūriai kritikavo jos perlaidojimą, nors
buvusi kovotoja už prostitučių teises dabar ilsisi netoli vienos svarbiausių
krikščionybės istorijos figūrų.
Miestas, kuris kažkada buvo vadinamas „protestantų Roma“, šiemet mini
J.Kalvino 500-ąsias gimimo metines ir ta proga skelbs publikacijas, rengs
parodas ir pasirodymus. Tačiau iškilmės yra šiek tiek prislopintos, galbūt
iš pagarbos šio 16-ajame amžiuje gyvenusio teologo griežtoms pažiūroms į
gyvenimą ir nesaikingumą.
Tos kapinės „nėra šventa vieta“, sakė Ženevos pastorių asociacijos
pirmininkas Rolandas Benzas, kurį cituoja žinių tarnyba
„Ecumenical News International“.
G.Real gimė 1929 metais Lozanoje. Ji buvo išsiskyrusi, turėjo keturis
vaikus ir 7-ajame dešimtmetyje pradėjo dirbti prostitute Vokietijoje, o
vėliau persikėlė į Ženevą, kur ėmė kovoti už prostitučių teises.
Autobiografijose „Juoda yra spalva“ (Le Noir est une couleur) ir
„Kurtizanės šokių kortelė“ (Carnet de bal d'une courtisane) ji smerkia
visuomenės, kuri niekina prostitutes, bet naudojasi jų paslaugomis,
veidmainiškumą.
Vietos politikas Patrice Mugny, kuris pritarė jos
palaikų perkėlimui, sakė, kad miestas „jokiu būdu neatsiprašo už
prostituciją - (jis) pagerbia asmenį, kuris pasižymėjo kovodamas už
žmogiškąjį orumą“.
„Tai rodo, kad žmogiškasis orumas yra ne socialinio statuso klausimas,
kad jo neriboja moraliniai nurodymai“, - sakė jis ceremonijos metu.
Ruth Morgan Thomas, garsi Europos kovotoja už
prostitučių teises, sakė, jog šis perlaidojimas yra svarbus sekso
darbininkių, „kurios paprasčiausiai reikalauja, kad su jomis būtų elgiamasi
be diskriminacijos ir kad jos būtų vertinamos kaip integrali visuomenės
dalis“, pripažinimas.