2-3 savaičių ruoniukė buvo tiek nusilpusi, kad nei priešinosi, nei gąsdino šnypštimu, - pasakojo Arūnas. – Kraujo tyrimai rodo, kad gyvūnėlis tikrai paliegęs. Labai seniai valgiusi, jos skrandis visiškai susitraukęs.
A.Grušas pirmosiomis dienomis nuogąstavo, kad ruoniukė gali ir neišgyventi, nes svėrė vos 11,7 kg. Anot biologo, normalus tokio amžiaus jauniklio svoris turėtų būti apie 14 kilogramų. Ruoniukė jau turi ir vardą – Melnė. Tradiciškai ruoniai, patekę į muziejų iš pakrantės pavadinami pagal jų radimo vietą.
Melnei iš karto buvo paskirtas gydymais antibiotikais, vitaminai. Penkias dienas maitinta per zondą trinta silke, šiandien Melnė jau pati nurijo šviežią strimelę. O vakar buvo išmaudyta ir pusvalandį plaukiojo vonioje.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukai „našlaičiai“ – per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jei nesugeba patys išgyventi, dažniausiai patenka į Arūno Grušo rankas.
Vieno laukinio ruonio reabilitacija Jūrų muziejui kainuoja apie 4 tūkst. litų.
Šiemet pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė lėšų – 10 tūkst. litų.
Pernai muziejus priglaudė ir išslaugė keturis ruoniukus. Išgydyti ir paauginti ruoniukai, jeigu sustiprėja tiek, kad patys gali išgyventi laisvėje, paleidžiami atgal į Baltiją. Taip šiemet į savo gimtąją vandens stichiją grįžo rastinukai Girulė ir Marius. Dar dviejų ruoniukų – Moncės ir Plazės laukia kelionė į Hanoverio zoologijos sodą.
Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.